Dangaus žemėlapis

Dangaus žemėlapiai

Nuo neatmenamų laukų žmogus orientuojasi pagal dangaus šviesulius. Prieš du tūkstančius metų Hiparchas pirmąkart sudarė 1022 matomų žvaigždžių, sudarančių 48 žvaigždynus, sąrašą, nustatydamas kiekvienos jų ryškumą ir padėtį danguje.

Iki didžiųjų geografinių atradimų orientacijai naudotos tik kai kurios žvaigždės ir žvaigždynai. Plėtojantis prekybai didėjo poreikis geriau pažinti žvaigždėtą dangų. Kolumbas, 1492 m. atradęs Ameriką, nurodydamas magnetinio kompaso nepatikimumą, sakė: „tėra tik vienas neklystantis laivų paskaičiavimas – tai astronominis. Laimingas tas, kas su juo susipažinęs“. Reikėjo nuodugnesnio žvaigždėlapio, o tam reikėjo ištirti dangaus šviesulių judėjimo dėsningumus.

Astronominių stebėjimų ir matematinių paskaičiavimų pagrindu N. Kopernikas sukūrė pasaulio modelį su Saule centre. Galilėjus patvirtino Koperniko teorijos teisingumą. Johanas Kepleris suformulavo tris esminius planetų judėjimo aplink Saulę dėsnius. I. Niutonas, remdamasis jais, išvedė visuotinės traukos dėsnį ir sukūrė metodus tiksliems dangaus šviesulių judėjimo paskaičiavimams.

Žmonija kėlė vis aukštesnius reikalavimus astronomams. Jūrininkai, o vėliau ir aviatoriai, reikalavo vis tikslesnių navigacinių žemėlapių (iki 10 m tikslumu). Tam geodezininkams reikėjo vis tikslesnių žvaigždėlapių bei tikslaus laiko nustatymo būdų. Astronomams reikėjo nustatyti žvaigždžių padėtis iki šimtųjų, o vėliau ir tūkstantųjų sekundės dalių. Ryškios žvaigždės yra arčiau Žemės, tačiau jos greičiau keičia vietą danguje – todėl tenka dažniau atnaujinti žvaigždžių katalogus.

Į juos imta įtraukti ir neryškias žvaigždes, nes jos tolimos ir Žemės atžvilgiu juda lėčiau. Sudaryti ir užgalaktinių ūkų katalogai. Jų derinys ir susiejimas leido sudaryti labai nuodugnius ir tikslius žvaigždžių katalogus.

Rastas tadžikų rankraštis apie astronomiją  

Tvarkant tadžikų miesto Ura Tiubės1) archyvus, 1977 m. liepos pabaigoje rastas unikalus 13 a. rankraštis „Astronominės sferos patikslinimas“, kurio autorius Ubaidulas aš Šarija. Jame dėstomos mokslininko pažiūros į Visatos sandarą, bandoma sudaryti žvaigždėlapį ir
Astronominis rankraštis
Dangaus kūnų judėjimas
patikslinti Žemės vietą tarp Saulės sistemos planetų.

Ubaidula savo kūrinį baigė savo mirties Bucharoje metais (1346). Pratarmėje paminima, kad knyga parašyta kaip rinkinys „žinantiems žmonėms“. Ši knyga išsamiai nupasakoja astronomijos vystymąsi Rytuose iki Ulugbeko2) valdymo laikų. Autoriaus platų požiūrį rodo naudotos Platono ir Euklido citatos.

Įdomus rankraščio likimas. Iš atžymų paraštėse sprendžiama, kad 1447 m. jis buvo perrašytas ir saugomas Samarkande, Rytų švietėjo ir astronomo Ulugbeko bibliotekoje. Jo perrašytojas buvo Ibadula Bajazidas, turėjęs dailią rašyseną ir puikiai mokėjęs arabų kalbą, tad matyt jam Ulugbekas paikėdavo perrašyti sunkiai suprantamas astronomijos knygas su sudėtingomis lentelėmis bei geometriniais piešiniais. Po poros šimtmečių jis pateko į Kabulą ir buvo 1658 m. parduotas turguje, o dar po 70 m. vienai Kabulo medresei jį padovanojo afganų pirklys. Tačiau neaišku, kaip rankraštis pateko į Ura Tiubo archyvus.

Ubaidulas aš Šarija buvo Bucharos teisininkas, besilaikantis sunitų Hanafi3) teisės mokyklos principų. Jis žinomas tuo, kad sutrumpintai perteikė savo senelio Burchnudino Machmudo labai populiarų veikalą apie šariato taisyklių laikymąsi.


Komentarai

1) Ura Tiubė - dabartinis Istaravšanas (nuo 2000 m.) Šiaurės Tadžikistane, prie Dušanbės-Taškento kelio, per 50 tūkst. gyv. Vienas seniausių tadžikų miestų, kurio amžius per 2500 m. tačiau pirmąkart kaip Urotepa paminimas 16 a. Abdurazako Samarkandžio veikale. Jame gausu 16-19 a. architektūros pastatų, tarp kurių ir Kok Gumbezo mečetė.

2) Ulugbekas (Mirza Muhammad Taraghay bin Shahrukh, 1394-1449) – Timuridų sultonas, matematikas ir astronomas, poetas, švietėjas. Tamerlano anūkas Ulugh Beg yra labiau epitetas, reiškiantis „Didysis valdovas“. Samarkande įsteigė vieną svarbiausių Viduramžių observatorijų (1428), kurioje buvo sieninis 40 spindulio kvadrantas, kuriam lygių tuo metu pasaulyje nebuvo. Joje 1437 m. buvo sudarytas katalogas, aprašantis 1018 žvaigždžių, o taip pat nustatyta metų trukmė (tik su 58 sek. netikslumu) bei Žemės ašies pakrypimas (23,52o). Pagrindiniu Ulugbeko darbu laikomos „Naujosios astronominės lentelės“ (1444), baigtos po 30 m. kruopštaus darbo – jų tikslumas lenkė visas kitas pasaulyje.
Matematikos srityje pasižymėjo tuo, kad sudarė tikslias sinusų ir tangentų lenteles – iki 8-o ženklo po kablelio.
Domėjosi ir istorija – parašė „Keturių ulusų istoriją“.
Astronominis rankraštis
Dangaus kūnų padėtis

3) Hanafi - viena iš 4-ių sunitų religinės teisės mokyklų, pavadinta mokslininko Abu Hanifa (m. 767 m.) vardu. Ji labiausiai paplitusi ir dominuoja šalyje, kurių teritorijos kadaise įėjo į Otomanų imperiją bei turkų sultonatus Indijos pusiasalyje, šiaurės vakarų Kinijoje ir Centrinėje Azijoje. Vienas iš teisinio sprendimo paskelbimų principų – griežta autoritetų (šaltinių) hierarchija.

Galileo Galilėjus
Visatos modeliai
Lyginamoji kosmologija
Uzbekas, atradęs Ameriką
Archimedas ir jo laikmetis
Senovės graikų astronomai
Ibn Sina ir saiko filosofija
Kvantinio pasaulio katinai
Senovės graikų matematikai
Specialioji reliatyvumo teorija
Paralaksas: matavimai kosmose
Arabų filosofija ir mokslas: Omaras Chajamas
Stivenas Hokingas – nenurimstantis invalidas
Labai prasta balerina ir šuolis laike?
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Regima ir neregima Ibn Arabi įtaka
Nepaprasti Visatos skaičiai
Kokia yra Visata? Sukasi?
Senovės mechanika
Hiparchas iš Rodo
Vartiklis
NSO.LT