Voratinklis automobilyje. Vartiklis: Web over wheels

Mikui Adomaičiui lekiant greitkeliu iš Klaipėdos į Vilnių ties Rietavu staiga pasigirsta pyptelėjimas, pranešantis, kad kažkokia el. pašto žinutė prasibrovė pro „šiukšles“ filtruojančią programinę įrangą. Mikas užmeta akį į ekraną: „'Rietavo kastinis' kviečia pasivaišinti cepelinais su grybais. Jus aptarnaus mūsų žavioji Aldona“.

Tai pakelės smuklė, pasinaudojusi automobilyje sumontuota GPS įranga, pasiūlė savo paslaugas. Mikui iš netikėtumo net žiauna atvipo. Jis giliai įkvėpė, tačiau suprato - niekur nedingsi, baigėsi laikai, kai galėjai pasislėpti nuo informacijos.

Laikas netrunka prabėgti - kiek tos Lietuvėlės ir tėra. Štai ir Vilnius. Bet jau Paneriuose “MS Windows AE” (Automobile Edition) sistemos naršyklė maloniu balsu praneša: "Ties tuneliu didelis kamštis. Važiuodami dabartiniu greičiu į jį pakliūsite po 3 minučių. Jei reikia į Šeškinę, sukite pro Lazdynus."

"Tebus taip!", - paspaudęs prie vairo įtaisytą "Reply" mygtuką, nusprendė Mikas. Kažkodėl "Microsoft" šitą komandą nusižiūrėjo iš garsiojo filmo "Žvaigždžių taku" (kaip ir daug kitų idėjų - pavyzdžiui, iš 400 “Windows AE” komandų bent pusė jų buvo naudojama filme). - "Suku pro Lazdynus".

Ką gi - dalis abonentinės sutarties su eismo pranešimų paslaugų firma "kelias.lt" atsipirko.

Ateityje Voratinklis nebus vienpusio eismo magistralė (kai vien tik vartau ir skaitau). Tuo pačiu ryšio kanalu informacija gali keliauti į abi puses. Pateiktame epizode parodėme Voratinklio sąveiką su automobiliu. Ir tai daugiau nei elektroninė knyga.

Žmonės mašinose praleidžia nemažai laiko. Pasakojama, kad amerikonas rytą, kol atvažiuoja į darbą, jame ir nusiskuta, ir papusryčiauja, ir laikraščius perskaito (jei būtų patogu - dar ir seksui laiko lieka). Tyrimai rodo, kad JAV 100 mln. asmenų vidutiniškai 150 dienų per metus po 2 valandas kasdien praleidžia mašinoje. Tai būtų trečioji pagal dydį informacijos "vartojimo" grupė - po TV ir telefono.

Bet kokia nauda iš mobiliojo IP? Mikui net ir pasukus pro Lazdynus nepavyko išvengti kamščio prie Spaudos rūmų. Kadangi svarbus susitikimas buvo paskirtas “Ventos” pastate 12:30, automobilio kompiuteris pranešė, kad jis ten galės atvykti tik 12:40.

Mikas paliepė: "Paskambink". “Windows AE” atpažino komandą ir, ištyrusi kontekstą, automatiškai sujungė su kitu susitikimo dalyviu. "Aš vėluosiu 10 minučių" - perspėjo Mikas. Netrukus atsiliepė Viliaus kompiuteris: "Nieko tokio - aš irgi vėluoju 5 minutes. Grįžtu iš Molėtų."

Bet tuo metu užpakalyje važiavęs automobilis pasignalizavo šviesomis (garso signalai jau 3 metai kaip uždrausti) - kol aiškinosi su kompiuteriu, Mikas buvo sumažinęs greitį. Mikas atsisuko: užpakalyje važiavęs vairuotojas dar neturėjo įmontuotos kompiuterinės įrangos, tad išraiškingai sukiojo pirštą prie smilkinio.

Mikas negalėjo gaišti laiko - jam reikėjo susirasti stovėjimo aikštelę. Ir čia vėl į pagalbą atėjo "kelias.lt", pranešęs, kad šiuo metu yra dvi laisvos vietos stovėjimo aikštelėje Nr. 98. „Puiku", pamanė Mikas. - „Tereikės tik pereiti gatvę".

„Rezervuok“ - balsu paliepė kompiuteriui. Po to, atsisukęs į galinę sėdynę, pranešė: „Petrai, atvažiavom“. Jo bendrakeleivis Petras visą kelią buvo tarsi nematomas. Jis buvo užsiėmęs galinėje sėdynėje esančia kompiuterine įranga, kurią naudojo ne tik „Real 3D“ žaidimams, bet ir naršymui po Voratinklį kaupiant medžiagą šiam svarbiam susitikimui. Kai prireikdavo duomenų iš firmos, jis prisijungdavo prie savo darbo vietoje taikiai burzgiančio mažylio „Septium“. Jam laikas neprailgo…

Kaip kompiuteriuose elektra tampa logika? 2021

Labai rimtas klausimas!? Atsakyti į jį gana sunku, sudėtinga, bet pabandysime atsakymą kiek supaprastinti. Pradėkime nuo „giliai“ („tyli kiaulė gilią šaknį knisa“):

Materija sudaryta iš atomų (šįkart šio gylio pakaks);
Atomai turi elektronus, kurių judėjimas vadinamas elektra;
Tų elektronų panaudojimui sukurti tranzistoriai, galintys įsiminti ar ištrinti elektros būseną kaip 1 (5V) ar 0 (0V);
Tada 8-ių bitų skaičiui reikia 8 tranzistorių [iš tikro ne visai taip – vieną bitą realizuoja 6-i vartai (gate), bet laikykimės šio supaprastinimo], pvz., 35 bus įsimintas kaip 00100011 (tai dvejetainė 35-ių išraiška);
Tokių elementų struktūra (registruose ir atmintyje) sudaro CPU ir RAM;
Paskaičiavimams sukurtas mašininis kodas, t.y. kodai, kuriuos moka vykdyti CPU. Tačiau tokį formatą labai sunku skaityti (pamenu, savo karjeros pradžioje teko programuoti betarpiškai mašininiais kodais – vargas vargelis!?). Tad, kad mašininis kodas taptų skaitomu žmogui – sukurtos asemblerio kalbos, kuriose, iš esmės, mašininio kodo komandoms priskirtos mnemonikos, pvz., 35 ir 10 sudėtį gali atlikti tokia programa:
MOV AX, 35 ADD AX, 10
rezultatą gaunant registre AX;
Tačiau (bent jau daugumai) programuoti asemblerio kalba yra per sunku. Tad buvo kuriamos aukštesnio lygio kalbos, pvz., C, kurioje 35 ir 10 suma užsirašytų maždaug taip:
int a = 35; int sum = a+10;
Tokia kalba, kaip įprasta kalba užrašomi eilėraščiai, galima užrašyti algoritmus. Tada tos programos sukompiliuojamos į mašininį kodą, kurį jau gali vykdyti CPU, junginėdamas tranzistorių būsenas.
Kad visa tai būtų valdoma, sukuriamos operacinės sistemos, optimizuojančios aparatinės dalies panaudojimą (pvz., kad CPU „nenuobodžiautų“, kol vykdomas skaitymas iš disko, o galėtų atlikti kažkokius kitus naudingus paskaičiavimus);
Operacinėse sistemose (OS) sukurti tinklo protokolai, pvz., TCP/IP, kuris leidžia standartizuotu būdu sąveikauti kompiuteriams;
Vėliau sukurti www ir http (bei kiti) protokolai, leidę žmonėms bendrauti skirtinguose tinkluose (ir internetu). Tinkle naudojamos programos skirstomos į serverines ir klientines (veikiančias kompiuteryje).

O kad būtų dar aiškiau, dabar praeikime atvirkščiu keliu:

Kai naršyklėje surenkate „Google“ paieškos adresą ir paspaudžiate „Enter“, http užklausa iš kompiuterio pasiunčiama į serverį;
Naršyklė yra parašyta C/C++ (ar kuria kita) kalba;
Naršyklės kodas jau yra sukompiliuotas, kaip ir OS ir visos jos tvarkyklės – ir yra vykdomi jūsų kompiuteryje;
Kompiuterio atmintis ir registrai yra sudaryti iš tranzistorių;
Tas jų mašininis kodas junginėja tranzistorių būsenas;
Tranzistoriai valdo elektronų srautus ir tokiu būdu elektra atlieka logiką!

Tai labai supaprastintas paaiškinimas, tačiau perteikia kompiuterio veikimo esmę. Čia dar yra tonos kitų dalykų ir įvykių, tačiau tai jau atskira kalba. Argi iš to neaišku, kad kompiuteriai yra žmogaus sukurtas stebuklas!?