Šių metų žiemos solsticija yra sklidina energijos, - sutampanti su Mėnulio pilnatimi ir yra tiksliai per vidurį Kosminio gimimo ciklo, prasidėjusio 1999-ųjų rugpjūčio 11 d. ir pasibaigsiančio 2000-ųjų gegužės 5 d. (skaitykite apie Templierių kryžių).

Tuo pat metu šiais metais Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės (ir jo matomas skersmuo bei poveikis Žemei, pvz., potvyniai/atoslūgiai, yra didžiausias). Tai gana retas reiškinys. Pilnatis per žiemos solsticiją būna tiks maždaug kas 30 metų, o tuo metu Mėnulis perigėjuje tebuvo tik 1866-aisiais.

Tuo kosmoso sutapimai nesibaigia. saulė ir Mėnulis atsidūrę priešingose dangaus pusėse - Mėnulis pateka beveik tuoj pat po to, kai nusileidžia Saulė. Sustiprėję jūros potvyniai smarkiausiai paveikia jūros gyvenimą.

Tad toks dangiškasis šokis vyksta per šias Kalėdas.

Žiemos solsticija yra svarbiausia metų šventė pažyminti Saulės kūdikio gimimą. Ji sustiprina gyvybės atgimimo viltį (pavasarį) ir simbolizuoja, kad po mirties siela liks gyva.

Kai kuriuose Šiaurės Amerikos indėnų kalendoriuose tądien prasideda Sniego Žąsies mėnuo. Hopi, Zuni ir kt. gentyse tądien yra Soyala, pirmoji žiemos diena.

Tokia Pilnatis yra viena iš 5-ių didžiųjų švenčių kinų Dao kalendoriuje: Wang Mu, imperatorienės Motinos, per kurią Tvėrimo ir Sunaikinimo dao išreiškiamas Žemėje. Wang Mu šlovinama, kai Yin, moteriškoji energija, yra stipriausi - ji taipogi tapatinama su Šen, Žemės dievybe, Šiaure, Žiema, balta (spalva).