Jėzaus kapas Kašmyre

Kašmyro sostinėje Šrinagare yra kapas, netapęs piligrimų traukos centru, nors jame gali būti milijonams žmonių švenčiausio žmogaus palaikai. Tai "Roza Bal" (arba Rauza Bal) kapas miesto Kan Yar rajone, priešais musulmonų kapines. Tai kuklus pastatėlis, baltomis sienomis paprasta medine apdaila. Viduje buvo rūpestingai raižytas medinis kapas, neseniai pakeistas keturiomis stiklo sienomis, už kurių stovi medinis karstas. Pačio mirusiojo palaikai ilsisi neprieinamoje kriptoje. Užrašas lauke liudija, kad čia palaidotas Yuz Asaf.

Dėmesį patraukia šalia karsto esantys dviejų pėdų atspaudai su charakteringomis žymėmis, atitinkančiomis kadaise nukryžiuoto žmogaus žaizdas. Ar tai negalėtų būti Jėzaus Kristaus kapas? Juk nemažai tyrinėtojų spėjo, kad Rytai nebuvo svetima žemė Jėzui. Kad jis galėjo ten gyventi po nukryžiavimo, arba kai jam buvo 18-33 m. Tačiau tuose kraštuose labai sudėtinga gauti leidimus prieštaringiems tyrimams.

 
feet

Kai persų karalius Kiras 550 m.pr.m.e. išlaisvino žydus iš Babilono nelaisvės, daug jų išsiskirstė po aplinkinius kraštus. Dvi gentys (iš 12) pasiliko Judėjoje, o kas nutiko kitoms 10 tebespėliojama. Tad ir Kašmyras gali turėti istorinių hebrajų šaknų, nes nustatyta apie 90 hebrajiškų genčių ar šeimų vardų ir apie 70 vietovardžių. Taip pat Kašmyre nemažai panašių papročių, kaip gimdymas po 40 dienas trunkančių apsivalymo apeigų, riebalų nenaudojimas, žydiško stiliaus drabužių dėvėjimas, kapaviečių lygiavimas rytų-vakarų kryptimi. Taip ir Rosa Bal palaidojimas yra rytų-vakarų kryptimi.

Prieštaringiausia asmenybė, propagavusi šią teoriją, yra Nikolajus Notovičius, gimęs 1858 m. turtingoje Krymo šeimoje. Dar jaunystėje iš judaizmo perėjo į krikščionybę. Tapo žurnalistu ir rašė politinio turinio knygas. 1877 m. išvyko į kelionę po Rytus – Afganistaną, Pakistaną, šiaurinę Indiją, Kašmyrą ir galų gale Ladaką, kur nukrito nuo žirgo ir buvo gydomas budistų vienuolių Hermis vienuolyne. Išgijęs susidraugavo su Lama, saugojusiu daug senųjų rankraščių tibetiečių kalba. Vertėjas jam išvertė rankraščius apie Jėzaus (vadinto Issa) gyvenimą nuo gimimo iki mirties.

Įdomiausias pasakojimas buvo apie Jėzaus klajones iki 30 m. atseit, tuo metu Jėzus studijavo budizmo mokymą. Jis keliavo po Sindhą, Pandžabą ir Džugernautą, kur gilinosi į Vedas. Bet jį išvarė, kai pasisakė prieš kastas. Tada studijas (iki 29 m. amžiaus) tęsė Gothamide ir grįžo į Judėją.

Grįžęs, 1894 m. Notovičius išleido knygą "Nežinomas Kristaus gyvenimas". Kol minėti rankraščiai, kurių buvimą liudijo kai kurie vienuoliai, nesurasti, knygos teiginių negalima paneigti.

Šalia N.Notovičiaus reikia paminėti ir Hazrat Mirza Glulam Ahmad, 1899 m. urdų kalba išleidusio knygą "Jėzus Indijoje", kurioje išdėstė teoriją, kad Jėzus išgyveno nukryžiavimą, persikėlė į Indiją, ieškodamas dingusių Izraelio genčių, ir mirė čia, būdamas 120 m. amžiaus.

Ghulam Ahmad gimė 1835 m. mažame Indijos Qadian miestelyje. Jo pasišventimą islamui vainikavo labai populiari knyga "Baraheen Ahmadiyya", kurią parašė būdamas 49 m. amžiaus. Joje įrodinėjo islamo viršenybę prieš visas kitas religijas – ir už tai gavo Mudžadido titulą (kurį, be jo, teturi tik 13 kitų musulmonų). Tačiau netrukus jis pasiskelbė esąs ilgai lauktas Mahdi (Mesijas) – ir taip per vieną dieną iš šventojo tapo nusidėjėliu. O minėta knyga apie Jėzų padidino priešų kiekį, prie kurių prisijungė ne tik krikščionys, bet ir budistai, nes jis tvirtino, kad budistai turi būti dėkingi Jėzui už atneštą mokymą.

Būtent Ghulam Ahmad ir pradėjo Roza Bal tyrinėjimus, pasinaudodamas įvairiais budistų ir medicininiais tekstais. Jėzaus nukryžiavimo istorijoje yra keista, kad bausmė paskirta likus tik kelioms valandoms iki sabato. O šventą dieną bausmės buvo uždraustos. Nukryžiavimo išgyvenimo faktų buvo, apie ką rašė ir žydų istorikas Flavijus Jozefas:
"Grįždamas mačiau daug nukryžiuotų kalinių, taro kurių atpažinau tris buvusius bendrakeleivius. Dėl to labai nuliūdau, ir su ašaromis akyse atėjau pas Titą ir jam tai apsakiau. Jis iškart paliepė juos nuimti ir duoti geriausią gydymą, - tad jie pasijuto geriau. Tačiau du jų mirė laukdami gydytojo, o trečias pagijo."

Tokią Jėzaus atvykimo į Indiją galimybę sustiprina nemažai rankraščių, iš kurių išskirtiniausias yra "Bhavishya Maha Purana" (viena iš 18 puranų), sukompiliuotas 118 m. Jame yra pateikiamas pokalbis tarp karaliaus Šalivahana ir šv.vyro, vadinamo Isa-Masih, kuris save pristato taip:
"Esu vadinamas Dievo sūnumi, pagimdytas nekaltos mergelės, visų netikinčiųjų tarpininkas… Atėjau iš svečios šalies, kurioje nėra teisybės… Aš apsireiškiau kaip Mesijas".

Ir vėlesnė "Rauzat-us Safa", Persijos istorija, pradedant 1417 m. rašo:
"Jėzus (tebūnie jam ramybė) buvo vadinamas Mesijumi, nes buvo didis keliauninkas… Iš savo šalies jis atvyko į Nasibain. Su juo buvo keli jo mokiniai, kuriuos pasiuntė į miestą skelbti mokymo". Vėliau tie mokiniai buvo suimti, bet išlaisvinti, kai jis stebuklingai pagydė.

10 amžiuje musulmonų mokslininkas al-Šeik al-Said-us-Sadiq knygoje "Ikmaul-ud-Din" aprašė savo tyrinėjimus, kuriuose mini į Kristų panašų užsienyje ir mokinį Ba`bad, savo paskutines dienas praleidusio Kašmyre:
"Tada Yuz Asaf… pasiekė kraštą, vadinamą Kašmyru. Jis keliavo po jį ir toliau, kol sulaukė mirties. Tada jis liepė Ba`badui jam pastatyti kapą. Jis ištiesė kojas vakarų kryptimi, o galvą – į rytus – ir mirė".

Notovich
Notovich

"Ikmaul-ud-Dine" taip pat minimas Yuz Asaf mokymas plačiai panaudojant paraboles, iš kurių įsimintiniausias yra pasakojimas apie sėjėją, kurios sėklos krito į gerą dirvą ir ant akmenų (kaip ir Mk 4:3-20).

Takhat Sulaiman (Saliamono soste) yra 4 įrašai:
Šios kolonos statytojas yra Bihishti Zargar, 54 m.
Khwaja Rukun sūnus iš Murdžano pastatė šią koloną.
Tuo metu Yuz Asaf sakė savo pranašystes, 54 m.
Jis yra Jėzus, Izraelio vaikų pranašas.

54 m. tekste atitinka mūsų 78 m. Be to, Jėzus nėra vienintelis Biblijos žydas, keliavęs po rytus. Tai darė ir Mozė, Nojus, Marija, Juozapas, Aaronas ir net Jėzaus asilas. Tomą, vieną mokinių, Jėzus pasiuntė į Indiją ieškoti dingusių genčių. Jo kelionės aprašytos 1 a. eretiškuose "Acta Thomae". Ten minimos vestuvės Taksila mieste, kuriose dalyvavo ir Jėzus (tai keli metai po nukryžiavimo - kad čia jis buvo, mano ir Holger Kersten*)). Kai kurie mokslininkai Tomą tapatina su Ba`badu, kiti sako, kad Tomas buvo pasakojimų apie Yuz Asaf šaltinis. Daug nuorodų šia tema surinko Fida Hassnain, Kašmyto antikos muziejaus direktorius.

Kapo viduje

PRIEDAS. Viso "BhaviŠya Maha Purana" fragmento vertimas

Šalivahana, Vikramadžito anūkas, atėjo į valdžią. Jis sutriuškino kinų, partiečių, skitų ir baktriečių užpuldinėjusias ordas Jis nustatė sieną tarp arijų ir svetimųjų [mlekča] ir liepė tiems išsikelti į kitą Indo krantą Vienądien, Šalivahana, Šakų karalius, pasiekė snieguotą kalną Ten, hunų krašte, galingasis valdovas rado dailų vyrą, sėdintį kalne Jis buvo baltos odos ir vilkėjo baltais drabužiais. Karalius paklausė šventojo vyro: "Kas esi?" Tasai atsakė:
"Žinai, vadina Dievo sūnumi [Išaputra], pagimdytas nekaltos mergelės, skleidžiantis mokymus netikintiesiems [mlekča], kuris sako tiesą".
Tada karalius jo klausė: "Apie kokius mokymus kalbi?"

Tasai atsakė: "Satya jugos, Aukso amžiaus, pabaigoje, ištvirkusiame netikratikių krašte apsireiškiau kaip Mesijas [Mesiha] O barbarams [dasams] baisia forma apsireiškė deivė Išamasi Aš buvau priešpastatytas jai ir gavau Mesijaus gobtuvą [Mesiha-tva]. Klaysyk, o karaliau, aš netikratikiams daviau religiją. Po dvasios ir nešvaraus kūno išvalymo ir ieškodamas prieglobsčio 'Naigama' maldose, žmogus pasieks Amžinojo pašlovinimą.. Per tiesą, meditaciją ir dvasios rekolekciją, žmorus ras kelią pas Iša [Dievą], įsikūrusį centre Šviesos, išliekančios pastovia kaip Saulė, ir visiems laikams panaikins laikinus dalykus. Taip Išamasi buvo pašalinta, o Iša atskleista širdyje, kaip tyra ir [bestowing] laimė; o aš pavadintas Iša-Masiha."

Tai išgirdęs, karalius nusilenkė barbarų mokytojui ir išsiuntė jį į jų baisingą kraštą.


*) Holger Kersten (g. 1951 m.) – vokiečių rašytojas, rašantis apie mitus, legendas, religiją ir ezoteriniais klausimais. Plačiausiai žinoma knygomis apie Jėzaus ankstyvąjį gyvenimą bei vėlesnį jo buvimą Indijoje. 2005 m. vadovavo ekspedicijai, ieškančiai Mitros gimimo vietos.

Knygoje „Jėzus gyveno Indijoje“ (1983) tvirtina, kad „nežinomu“ Jėzaus gyvenimo metu (12- 30 m.) jis mokėsi Indijoje, į kur jis išvyko po 33 m. (po savo „mirties”), kur ir buvo palaidotas (Roza Bal’e), kai mirė 120 m. amžiaus. Tam jis rėmėsi Mirza Ghulam Ahmad šaltiniu, „Bhavišija puranu“.
Kitoje knygoje „Tikrasis Jėzus“ (1994) tvirtina, kad Jėzaus mokymui didelę įtaką padarė budizmas. Tas idėjas išplėtojo „Jėzaus konspiracijoje“ (1997), kurioje, tarp kitko tvirtina, kad Turino drobulė yra tikra.

Kitos nuorodos:
Pirmieji krikščionių raštai
Slėpiningieji Edeno sodai
Legendinė Ofyro aukso šalis
Kanonas: Biblijos padalinimas
Kankinys šv. Polikarpas iš Smyrno
Logosas Filono Aleksandriečio raštuose
Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
Žodžio galios sąvoka 13 amžiuje
Demiurgai tveria pasaulį
Indonezijos mirusiųjų kultas
Žmogaus prigimtis Biblijoje
Žodžio "krikščionis" kilmė
Languedoko akmenys
Pirmoji šeima: Ieva
Biblijos skyrius
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
Rožančiaus istorija
Vartiklis