Kas vyko prieš TŪKSTANTĮ metų?

• Vėlinės, lapkričio 2 d., yra Romos katalikų šventė, kai maldomis ir labdaringa veikla padedama sieloms skaistykloje. Pirmąkart paminėta 998-aisiais, Prancūzijos Kluny vienuolynuose, ji greitai visuotinai paplito. Europos valstiečiams ji sutapo su daugeliu ikikrikščioniškųjų papročių. Krikščionių kunigai tądien gali laikyti tris mišias už mirusiuosius.
  
• 998-aisiais popiežius Grigorijus V (buvęs soste 972?-99) paskyrė Sylvesterį II (gyv. apie 945-1003) Ravenos archivyskupu. Gimęs Prancūzijoje Gerberte netoli Orilako, studijavo Ispanijoje ir Italijoje bei dėstytojavo Reimse. Jis patiko Romos imperatoriui Šv. Otto II, kuris 988-aisiais jį paskyrė atnaujinto Italijos Bobbio benediktonų vienuolyno abatu. 991-aisiais jis įkūrė Reimso vyskūpiją.

  999-aisiais Sylvesteris tapo pirmuoju prancūzu, užėmusiu popiežiaus vietą (999-1003). Jis auklėjo būsimąjį Imperatorių Otto III, kuriam įskiepijo savo politines idėjas. Jis pertvarkė bažnytinę disciplina ir sustiprino popiežiaus valdžią. Jis taip pagarsėjo savo mokytumu, kad dalis jo amžininkų jė laikė burtininku, sudariusiu sąjungą su velniu. Jo moksliniai traktatai iš matematikos, filosofijos ir fizikos buvo plačiai žinomi. Teigiama, kad jis išrado laikrodį su švytuokle ir Vakarų Europoje pradėjo naudoti arabiškus skaitmenis.

  
  
• Mohammad Abu'l-Wafa al-Buzjani (940 m. birželio 10 d. - 998 m. liepos 15 d.), gimęs Buzdžane, netoli Džamo (dabar Korasano rajonas Irane), o miręs Bagdade (dabartinis Irakas) dirbo Šaraf al-Daula observatorijoje. Tarp jo darbo įrankių buvo 6 m. ilgio kvadrantas (sakoma, kad jis pirmasis žvaigždžių stebėjimui pastatė kvadrantą) ir 18 m. akmeninis sektantas.

  Abu'l-Wafa vertė ir rašė komentarus Euklido, Diofanto ir Kvarizmi veikalams, formulavo ir įrodinėjo geometrijos teoremas, kurias naudojo astronomai ir geografai. Jis pirmasis įvedė tangentą ir sudarė sinusų (kuriems skaičiuoti naudojo naują metodą) ir tangentų lenteles. (net iki 8 skaitmens po kablelio tikslumu, kai Ptolemėjaus jos buvo tik 3 skaitmenų po kablelio tikslumu. "Mėnulio teorijose" jis iš dalies apskaičiavo Mėnulio orbitą. Jis taip pat įvedė sekantą ir kosekantą.

  Jo veikalai: "Katib al-Kamil" (supaprastinta Ptolemėjaus "Almagestos" versija), "Knyga apie tai, kas būtina žinoti apie matematiką raštininkams ir verslininkams" ir "Knyga apie tai, kas būtina žinoti apie geometriją išsilavinusiems".

(Bus daugiau)

---

(c) 1998, Jonas Skendelis, Vartiklis
Draudžiama be leidimo kopijuoti, perspausdinti ar kaip kitaip naudoti visą šį tekstą ar bet kurią jo dalį.