<?xml version="1.0" encoding="windows-1257" ?>
<?xml-stylesheet title="XSL_formatting" type="text/xsl" href="./rss.xsl"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>Vartiklio atnaujinimai</title>
<link>http://www.vartiklis.lt</link>
<description>Naujausi www.vartiklis.lt puslapiai ir svetainės naujienos</description>
<language>lt</language>
<pubDate>Fri, 02 Nov 2012 00:00:01 GMT</pubDate>
<lastBuildDate>Tue, 21 Jul 2026 00:01:01 GMT</lastBuildDate>
<copyright>(C)2005-2026, SPAUDA.LT, Vartiklis. All rights reserved.</copyright>
<managingEditor>jonas.skendelis@gmail.com</managingEditor>
<webMaster>jonas.skendelis@gmail.com</webMaster>

<item>
<title>Gebėjimas klausyti  demokratinis įgūdis skaitmenizuotame pasaulyje</title>
<description>Įprastiniame šiandienos pokalbyje nesunku pajusti, kada kažkas nustoja klausytis: Jų dėmesys išblėsta, atsakymas ateina per greitai arba jų akys
susminga į netoliese esantį ekraną. Pokalbis tebesitęsia, bet kažkas svarbaus jau prarasta. Mes kalbame daugiau nei bet kada anksčiau įvairiose platformose,
įrenginiuose ir skaitmeninėse erdvėse. Bet ar mes iš tikrųjų klausomės (įsiklausome) vienas kito?<![CDATA[<br/>]]>
Viešose diskusijose dažnai daugiausia dėmesio skiriama žodžio laisvei. Diskusijose apie skaitmeninį gyvenimą dominuoja klausimai, kas gali kalbėti,
kas turėtų būti reguliuojama ir ar saviraiškos laisvei negresia pavojus. Tai neabejotinai svarbūs klausimai, tačiau jie grindžiami prielaida, kurią
retai nagrinėjame: būti išgirstam yra natūrali kalbėjimo pasekmė.
</description>
<link>http://www.hot.lt/articles/rorty.htm#listen</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Tue, 21 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Nepaaiškinama šokio epidemija</title>
<description>1518 m. liepą Strasbūre (Alzaco rajone, dabar Prancūzijoje) nutiko kažkas nepaprasto. Namų šeimininkė frau Troffea išėjo iš namų į gatvę ir
pradėjo šokti. Žmonės, tame tarpe ir jos vyras, palaikė tai keistu elgesiu, tačiau daug dėmesio tam neskyrė. Bet ji šoko visą dieną, liaudamasi tik kai
užmigdavo iš išsekimo. Kitą rytą Šokio epidemijaji šoko vėl. Žmones tai sudomino ir jie ėmė būriuotis palink ją. Jos kojos jau buvo nutrintos ir kraujavo,
tačiau ji nesiliovė.<![CDATA[<br/>]]>
O per 4-ias kitas dienas nutiko dar kai kas keistesnio  be perstojo šokti pradėjo dar 34 žmonės. Manoma, kad po 4-ių savaičių šoko jau apie 400 žmonių.
Nepaveikti šokio epidemijos nežinojo ką daryti, žiūrėdami į šokančius, rėkiančius ir besišaukiančius pagalbos kaimynus. Buvo vasara, karšta, ir nuo
dehidracijos kasdien mirdavo apie 15 žmonių...
</description>
<link>http://www.spauda.lt/science/dance#plague</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Tue, 21 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Šaltojo karo panika dėl naujo tipo vandens</title>
<description>7-ojo dešimtm. pabaigoje mokslo pasaulis sunerimo dėl naujo mirtinai pavojingo polivandens, - kas šiandien yra geriausias
patologinio mokslo pavyzdys. Tai apie sovietų atrastą vandens tipą, užšąlantį žemesnėje ir užverdantį aukštesnėje temperatūroje. Pasaulyje imta
nuogąstauti, kad išleistas jis gali sukelti ekologinę katastrofą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tiesiog žmogaus prakaitu užterštas vanduo.<![CDATA[<br/>]]>
TSRS mokslininkai tyrinėjo tai, ką laikė nauja vandens forma. Jį 1962 m. atrado Nikolajus Fediakinas iš Kostromos ir jis tada patraukė
Maskvos Fizikinės chemijos instituto direktoriaus Boriso Deriagino dėmesį, kuris įsitikino, kad ši medžiaga yra labiausiai termodinamiškai stabili
vandens forma ir kad bet koks su ja kontaktuojantis vanduo virs ta modifikuota versija...
</description>
<link>http://www.nso.lt/science/water.htm#polywater</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Tue, 21 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Kaip saugotis nuo vabzdžių įgėlimų</title>
<description>Ateina pavasaris, vasara  ir norisi daugiau būti gamtoje, miškuose, prie upių ar ežerų. Tačiau ne viskas ten malonu, nes gamtoje tyko ir
nemažai nemalonumų, tarp kurių dažniausiai sutinkami geliantys vabzdžiai (žinomiausi tarp jų uodai, erkės, na dar bitės, tačiau nemažai ir kitų,
rečiau sutinkamų), kurių gėlimams kai kurie net alergiški.<![CDATA[<br/>]]>
Dažniau vabzdžių įgėlimai būna labiau skausmingi nei pavojingi sveikatai ar gyvybei, tačiau vienam iš 250 įgėlimas sukelia alerginę reakciją, kuri
gali pasireikšti grėsmingais simptomais ir gali baigtis komplikacijomis ar net mirtimi. Alergiškiems žmonėms įgėlimai sukelia vadinamąją
sisteminę reakciją, t.y., kurios simptomai pasireiškia kitoje vietoje ne buvo įgelta; pvz., bitei įglus į pėdą patino vokai.
Sunkios anafilaksinės reakcijos, sukeliančios anafilaksinį šoką, dažniausiai kyla netikėtai, praėjus 10-20 min. po įgėlimo.
</description>
<link>http://www.spauda.lt/help/roza.htm#juice</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Mon, 20 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Altair 8800: pirmasis minikompiuteris</title>
<description>Altair 8800 pasirodė prieš 50 m. Jį 1975 m. sukūrė Ed Robertsas  tuo metu, kai kompiuteriai tebuvo akademinių ir karinių sluoksnių bei
kai kurių stambių korporacijų privilegija. Iki Apple ir IBM PC tai buvo pirmasis asmeninis kompiuteris, kurį buvo galima susirinkti savarankiškai.
Jo svarba milžiniška - jis buvo katalizatoriumi, įkvėpusiu B. Geitsą ir P. Aleną įkurti Microsoft (jiems parašant jam skirtą BASIC interpretatorių).<![CDATA[<br/>]]>
Susikurti asmeninį kompiuterį svajojo daugybė entuziastų, tačiau juos stabdė daugybės daugybės kompiuteriui reikalingų schemų trūkumas. Edo Roberto
sprendimas buvo ne bandyti sukurti visą įrenginį ant vienos plokštės, o panaudoti modulinę konstrukciją. CPU buvo vienoje plokštėje, atmintis  kitoje,
o sąsaja  dar kitoje. ...
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/minipedia/computers/altair.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Mon, 20 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Bermudų trikampio paslaptys</title>
<description>Bermudų trikampis (dar vadinamas Velnio trikampiu)  1,2 mln. km2 plotą apimanti sritis vakarų Atlante, prie JAV pietryčių pakrantės,
kurioje, kaip manoma, paslaptingai dingsta laivai ir lėktuvai. Per šimtmetį čia be pėdsakų dingo per 100 lėktuvų ir laivų, apie 1000 žmonių. Nemažai
lėktuvų dingdavo iki pat galo esant geram ryšiui. Kai kuriais atvejais pranešdavo apie nustojusius veikti prietaisus, kad kompasas sukasi vilkeliu ar
dangus darosi geltonas iš ūkanotas, pradeda šiauštis vandenynas.<![CDATA[<br/>]]>
Toliau tekste paaiškinama kaip išpopuliarėjo ši tema, kokie garsesni nutikimai žinomi ir publikuojami keli ankstyvi pranešimai medijoje...
</description>
<link>http://www.nso.lt/events/bermuda.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Mon, 20 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Arijai: Mirusiųjų garbinimas</title>
<description>Tiek kiek galime atsekti arijų rasės senovę pagal tradicijas ar kasinėdami, jie pagerbdavo mirusiuosius daugybe apeigų, kurios stulbinančiai
nušviečia gyvenimo įsivaizdavimą po mirties. Geriau įsigilinsime į tai aptardami: 1) skirtingas mirusiųjų laidojimo formas, kurias sutinkame arijų
rasėse, ypač palaidojimą ir kremaciją; 2) laidojimo metu mirusiesiems skiriamą dėmesį, ypač dovanas jiems; 3) jiems skiriamą dėmesį po laidojimo apeigų
(protėvių garbinimas). Tada galėsime pakalbėti 4) apie tikėjimus mirusiųjų buveinėmis (mirusiųjų karalyste) - tikėjimas kuriomis, laikui bėgant,
pasireiškė įvairiose arijų pasaulio dalyse.<![CDATA[<br/>]]>
Faktas, kad visose arijų užimtose žemėse buvo dvi besivaržančios mirusiųjų laidojimo formos, verčia mus kelti klausimą. Kurią jų laikysime senesne?
</description>
<link>http://www.spauda.lt/mitai/indai/aryan-departed.htm</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Sun, 19 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Fontanas kartu ir menas, ir ne menas</title>
<description>Marcel Duchampo Fontanas nėra vien įžūlus ir provokuojantis radikalaus avangardistinio meno kūrinys. Tai filosofinė dialetėja:
prieštaravimas, kuris yra tikrai egzistuoja.
<![CDATA[<br/>]]>
1917 m. nutiko išskirtinis įvykis mene ir filosofijoje: M. Diušanas A. Stiglico studijoje Niujorke pristatė savo meno kūrinį Fontanas -
tai buvo tiesiog paprastas porcelianinis pisuaras su užrašu R. Mutt.
<![CDATA[<br/>]]>
Fontanas tapo vienu plačiausiai aptariamų kūrinių ir išsiskyrė net tarp avangardistų. Nepriklausomų menininkų draugija jį atmetė, beveik visą šimtmetį
jis liko prieštaringai vertinamu. Filosofas John Passmore jį apibūdino kaip meno pasauliui iškrėstą pokštą, nors nemažai menininkų jį priėmė labai rimtai.
Ir be jokių abejonių, čia buvo tam tikra pokšto dalis - M. Diušanas pisuarą pasirinko neatsitiktinai. Ir vis Fontanas yra daugiau nei vien nosies
krapštymas pirštu  jame labai stiprus filosofinis aspektas.
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/menas/fontanas.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Sun, 19 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Sovietų turėta Juodligės sala</title>
<description>Sala Vozroždenije (Atgimimo), esanti Aralo jūroje palei Uzbekistano ir Kazachstano sieną, buvo pagrindinis biologinių ginklų testavimo
poligonas. Čia dešimtmečius 150 mokslininkų, technikų ir kariškių išbandė ginklus, kuriuose buvo panaudojami maro, rauoų ar net juodligės sukėlėjai 
neretai su mirtinais nutikimais. Paskutinio 20 a. pradžioje objektas buvo apleistas. Galiausiai Sovietų Sąjunga nutraukė juodligės programą ir išgabeno
iki 200 t juodligės substrato, kuris buvo išmestas į didžiulę duobę Vozroždenijos saloje. Tačiau nei JAV, nei Uzbekistanas nedezaktyvavo jo iki 2002 m.
</description>
<link>http://www.vartiklis.lt/history/kiti/kazokai.htm#anthrax_isle</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Sun, 19 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Kiek laiko liko gyventi Žemėje?</title>
<description>Kartais laikoma, kad visa gyvybė Žemėje žus po maždaug 5 mlrd. m., kai Saulė (G tipo pagrindinės sekos geltonoji nykštukė) virs
raudonąja milžine ir praris Žemę. Tačiau iš tikro, dėl Saulės spinduliavimo intensyvumo didėjimo, gyvybė Žemėje žus gerokai anksčiau 
maždaug po 1,8 mlrd. m. Šiuo metu Saulė skleidžia maždaug 33% daugiau energijos nei jos susikūrimo metu ir jai, toliau deginant vandenilį,
kas 110 mln. m. jos šviesis didės po 1%.
<![CDATA[<br/><B>Ar žmonija iki tol ras būdą išgyventi?!</B>]]></description>
<link>http://www.nso.lt/sun/sun_future.htm#left_life</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Sat, 18 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Pavelas Amnuelis. Praeitis ir tik praeitis</title>
<description>Šiame fantastiniame apsakyme išdėstoma H. Evereto multiversumo kvantinės mechanikos interpretacija...
<![CDATA[<br/><B>Undinė pasirodė lygiai tokia, kokią Džonas daug kartų matė nuotraukose. O ko jis tikėjosi? Stebuklo?</B><BR>]]>
Jis pastovėjo prie akmens, nesulaukdamas laukto pasigėrėjimo, ir, susikišęs rankas į palto kišenes, grįžo į viešbutį.
Pėsčias, tarsi bausdamas save už tai, kad turėdamas gerą fantaziją, nesugebėjo įžvelgti stebuklo pagarsėjusioje statuloje.
<![CDATA[<BR>...<BR>- Nereikia prisiminti nemalonius dalykus, - Nensė apkabino vyrą.<BR>
- Ach jau tie britų rašytojai, - sumurmėjo Everetas.]]></description>
<link>http://www.spauda.lt/fiction/dolderson.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Sat, 18 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Polineziečius į rytus ginė sausra?</title>
<description>Tiek Disnėjaus kino studijos muzikinis komedijinis nuotykių filmas Moana (2026, rež. Th. Kailas; pagal animacinį 2016 m. filmą),
tiek mokslininkai po dešimtmečius trukusių archeologinių tyrinėjimų kelia tą patį klausimą: kodėl po šimtmečius trukusio santykinai namisėdiško gyvenimo
polizeniečiai staiga pradėjo apgyvendinti salas už tūkstančių kilometrų? Moanoje vaizduojama, kaip lapitai, Polineziečių protėviai, prieš 3000 m.
plaukė į rytus per Ramųjį vandenyną iki Samoa ir Tongos archipelagų atnešdami ir specifinius keramikos ir kult8ros stilius. O tada kitus 1700 m.
toliau į rytus buvo mažai keliaujama, o Tongos ir Samoa salose išsivystė savita post-lapitų kultūra. O tada staiga, 900-1100 m. jie vėl pakėlė bures ir
pasiekė Havajus, Aotearoa (Naująją Zelandiją) Polineziečiai kanojojeir Rapa Nui (Velykų salą). Saldžiųjų bulvių paplitimas Ramiojo vandenyno salose rodo,
kad jie tikriausiai pasiekė žemyninę Ameriką. Tai kas paskatino šį jų tolimesnį veržimąsi į rytus?
</description>
<link>http://www.spauda.lt/menas/hawaii.htm#sausra</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Fri, 17 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Žmogaus saviieška</title>
<description>Jau darydamas savo pirmuosius žingsnius savo ilgame tapsmo kelyje, žmogus siekė suprasti, kokią vietą užima pasaulyje, kodėl ir dėl ko
gyvena, kokia jo egzistavimo prasmė. Ir kurdamas pasaulėžiūrą, kūrė mitus, kuriuose tikrovė keistais būdais jungėsi su fantazija. Mitai buvo pirmuoju
plačiu realios patirties apibendrinimu, juose jau buvo būsimų mokslo, meno, religijos užuomazgos. Ir juose ne pačią paskutinę vietą užima ir žmogus.
Ir netgi neretai galingieji dievai juose priklausė nuo žmonių jiems atnešamų aukų. O aukodamas žmogus ne tik tikisi gauti dievų malonę 
jis bando už juos priimti sprendimą. Pvz., taip aukomis Vakarų Afrikos bambarų1) žmonės bando valdyti galingas dieviškas jėgas.
<![CDATA[<br/><br/>]]>
Italų Atgimimo lozungas  žmogus gali pakilti iki dangiškos būtybės. Kiekvienas, jei to tik panorės! Taigi, žmogus gali viską  ir tai priklauso tik
nuo jo gabumų, išsilavinimo, darbštumo. Menininkai ir poetai beveik prilygsta valdovams ir popiežiams. Mikelandželas, kalbėdamas su popiežiumi,
net nemano nusiimti veltinio kepurės; Karolis V pakelia Ticianui iš rankos iškritusį teptuką ir tasai tai laiko normaliu dalyku. Tiesa, tokio lygio
individualizacija buvo prieinama tik nedaugeliui, tačiau tai jau buvo istorinio vystymosi progresas.
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/minipedia/philosophy/self_search.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Fri, 17 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Magnetoterapija: tiesa ar pramanas?!</title>
<description>4-me dešimtm. tarybiniai fizikai R. Berlaga ir F. Gorskis atliko keletą įdomių bandymų: jie stebėjo, kaip iš tirpalo, greta esant magnetui,
iškrenta kristalai  ir pasirodė, kad kristalizacija su magnetu vyksta kitaip nei be jo. O vėliau Charkovo inžinerinio-ekonominio inst-to darbuotojai
nustatė, kad trumpalaikiai magnetinio lauko poveikiai pakeičia beveik visas fizikines ir chemines vandens savybes: vandens paviršiaus tamprumą, tąsumą,
elektros pralaidumą, net tankį...<![CDATA[<br/>]]>
Argi mūsų organizmas didžiąja dalimi nesudarytas iš vandens?! Ari kraujagyslės  ne tokie pat vamzdžiai, kuriais teka kraujas, kuris iš esmės yra
stipriai mineralizuotas vanduo su organinėmis priemaišomis. Beje, kraujagyslėse irgi nusėda kalcio druskos, tuo paskatindamos širdies ir kraujagyslių
susirgimus!.. Taigi ar tam nedaro įtakos ranką ar galvą juosiantis magnetinis žiedas?..
</description>
<link>http://www.nso.lt/lucid/magnetomanija.htm</link>
<category>New</category>
<pubDate>Fri, 17 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Naujas PI paskaičiavimo būdas</title>
<description>Fizikai pasikinko kvantinę mechaniką naujai paskaičiuojant PI reikšmę. Arnab Priya Saha ir Aninda Sinha 2024 m. gegužės mėn. straipsnis
Physical Review Letters pateikė greitai į PI konverguojančią eilutę, o dabar tai jau atrodo kaip įdomi didesnio projekto, apimančio stygų įkvėptus
dispersijos ryšius, konforminio lauko teoriją ir sklaidos amplitudes, dalis...
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/math/pi_hist.htm#ph_series</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Thu, 16 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Kruvinas gamtos ir gydytojų darbas</title>
<description>Senovės filosofai kraują vadino gyvybės buveine; Hipokratas laikė, kad kraujas, jo perteklius ar trūkumas, veikia žmogaus būdą.
O senovės Romos gyventojai vildamiesi tapti stipriais ir drąsiais gerdavo mirštančių gladiatorių kraują. Antikos, o ir Viduramžių, gydytojai bandė
pacientams duoti kraujo  gerti ar tepti. Absurdiškiausias atvejis nutiko 15 a. pabaigoje, kai girdyti krauju bandė mirtinai sergantį popiežių
Inocentą VIII. Kai tasai pateko į komą, trims mažamečiams berniūkščiams pažadėjo po monetą mainais į jų kraują. Berniukai, aišku, sutiko. Jiems atvėrė
kraujagysles ir pontifikui supylė kraują per burną. Kaip ir reikėjo tikėtis, procedūra nebuvo sėkminga ir mirė tiek visi berniukai, tiek popiežius.
<![CDATA[<br/>]]>
Po daugelio metų, 1900 m., austrų gydytojas Karlas Landšteineris netikėtai susidūrė su įdomiu reiškiniu. Jis pastebėjo, kad vienų žmonių kraujo
serumas (plazma be fibrinogeno  pagrindinio kraujo krešėjimo veiksnio) pridėjus kitų žmonių kraujo eritrocitai dažnai sulimpa.
Taip jis nustatė pirmąsias kraujo grupes A, B ir C...
</description>
<link>http://www.spauda.lt/science/bloody.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Thu, 16 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Kosmosas: Ar yra moralinė riba?</title>
<description>Kai V. Šetneris 2021-ais priskrido ribą ties kosmosu Dž. Bezoso Blue Origin kompanijos New Shepard raketa, jis pamatė, kad toji
patirtis nebuvo tokia, kokios jis tikėjosi. Kanadiečių aktorius, išgarsėjęs Žvaigždžių kelyje flegmatiškojo Enterprise žvaigždėlėkio kapitono Kirko
vaidmeniu, grįžęs į Žemę pasakė, kad ... kai pažvelgiau ... į kosmosą, tame nebuvo jokios paslapties, jokio didingo virpulio,... viskas, ką mačiau,
tebuvo mirtis. ... Visa, ką tikėjausi pamatyti, buvo kitaip. Dėl kontrasto tarp atšiauraus kosmoso šaltumo ir šiltos globos apačioje mane suėmė
didžiulis liūdesys.<![CDATA[<br/>]]>
Tai buvo neįprastai įžvalgus ir sąžiningas požiūris į žmogaus skrydį į kosmosą, tačiau vargu ar toks, kokį tikėjosi išgirsti Dž. Bezosas.
Dauguma į kosmosą nevyksta vien iš smalsumo, kaip V. Šetneris  ir jie linkę kalbėti apie virpulį, didingumą ir nuotykius, tačiau mažiau
linkę kvestionuoti pačią tą užmačią.
</description>
<link>http://www.nso.lt/cosmos/cosmo_ethics.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Thu, 16 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Tirs Kumrano rankraščius, bet be vario ritinio</title>
<description>Net ir po dešimtmečius trukusių intensyvių mokslinių tyrimų nėra galutinio atsakymo, kur Negyvosios jūros ritiniai buvo pagaminti
ar nukopijuoti. Todėl planuojami nauji 5 m. truksiantys tyrimai panaudojant dirbtinį intelektą...<![CDATA[<br/>]]>
Tačiau tarp jų nepatenka vienas unikalus varinis ritinys su lobių žemėlapiu (jis rastas 1952 m. Kumrano oloje nr. 3) 
ir būtent todėl, kad jis yra iš vario! ... Kai kurie mano, kad tai Šventyklos lobis, paslėptas prieš jos sunaikinimą 70 m.
Kiti mano, kad lobis susijęs su pačia Kumrano sekta.
</description>
<link>http://www.spauda.lt/bible/prizme/kumran.htm#copper</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Wed, 15 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Apie Čingis chaną ir jo kapą</title>
<description>Chentėjaus kalnai - kalnynas šiaurės Mongolijoje, Tiobo ir Chentėjaus aimakuose; aukščiausias kalnas  Asralt-Chairchan-Uulas (2800 m).
Anot Slaptosios mongolų sakmės, čia yra jaunojo Temudžino, būsimojo Čingis chano, gimtinė. Čia, spėjama, yra ir šventasis Burchan-chalduno kalnas,
kuriame, anot padavimų, palaidotas Čingis chanas. Pasakojama, kad jis šiuose kalnuose buvo radęs nuostabią vietą, vadinamą Ikh Khorig'u, kur,
ilsėdamasis po medžioklės sėdėdamas po medžiu sakė, norįs būti čia palaidotas. Toji vieta buvo labai saugoma, leidžiama apsilankyti tik darkhadams
(elitiniams kariams ir jų šeimų nariams) ir tik vieninteliu tikslu  palaidoti Čingis chano giminės narį.<![CDATA[<br/>]]>
Tik 20 a. 9-o dešimtm. pabaigoje leista dirbti archeologams. Tačiau jo kapas iki šiol nėra rastas  kaip ir nė vieno iš 30-ies didžiųjų mongolų chanų.
</description>
<link>http://www.spauda.lt/history/asia/cingis.htm#tomb</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Wed, 15 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>ŽODIS  ankstyva lietuviškai prakalbusi programa</title>
<description>20 a. pabaigoje beveik visa naudojama programinė įranga kalbėjo vien angliškai. Tačiau mūsų visuomenė tada dar gerokai mažiau mokėjo
anglų kalbą nei dabar (dar nebuvo užaugusi nauja karta, geriau mokanti anglų, o ne rusų kalbą). Todėl buvo stiprus poreikis, kad populiariausios programos
prakalbtų lietuviškai. Vienas galimų sprendimų  parengti lietuviškus vartotojo vadovus, tačiau to nepakako: juk nevartysi kas minutę knygą,
kad rastum, kaip panaudoti tą ar kitą funkciją, o gavus kokį nors pranešimą išvis pasimestum, nes vartotojo vadovuose jų (bent daugumos) paprastai nėra.
<![CDATA[<br/>]]>Tad Baltic Amadeus sumąstė sulietuvinti vieną populiariausių tuo metu tekstų redaktorių Microsoft Word...
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/lt/computers/ZODIS.htm</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Wed, 15 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Baugus Velnio paukščio riksmas</title>
<description>Šri Lankoje (anksčiau vadintoje Ceilonu) jau kelis šimtmečius vietiniai baiminasi Ulamos arba Velnio paukščio, kurio riksmą, primenantį
žmogaus, girdi džiunglėse. Su juo siejama legenda yra kraują stingdanti: pavydus vyras, abejodamas žmonos ištikimybe, nužudė jų kūdikį, jį išvirė ir
patiekė savo nieko nenutuokiančiai žmonai, kuri, aptikusi lėkštėje paliktą pirštą, siaubo apimta išbėgo į naktį ir pavirto Ulama. Anot Nature
1887 m. paskelbtu folkloro atpasakojimu, Velnio paukščio riksmai atspindi netekties ištiktos motinos kankinančius riksmus.
Šimtmečius Šri Lankoje velnio paukščio šauksmas buvo laikomas blogu ženklu.
</description>
<link>http://www.nso.lt/life/zoo.htm#ulama</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Wed, 15 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Nauji picos pjaustymo būdai</title>
<description>Matematikai J. Haddley ir S. Worsley iš Anglijos Liverpulio un-to pasiūlė naujų picos supjaustymo būdų  į nelyginį gabalų kiekį
lenktais kraštais (su 5, 7 ir t.t. kampais), o tada juos perjaunant į dvi dalis. Aišku, picų pjaustymo būdus galima vystyti be galo...<![CDATA[<br/>]]>
Aišku, kad nors ir įdomu matematiškai, tačiau jų reali nauda nėra akivaizdi (realioje virtuvėje tai nėra paprasta).
</description>
<link>http://www.nso.lt/life/frozen_head.htm#mice_brain</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Tue, 14 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Kokia viena kodo eilutė sukrėtė programavimo pasaulį?</title>
<description>Tai <![CDATA[ &nbsp; &nbsp;<tt>i = 0x5f3759df - ( i >> 1 ); // what the fuck?</tt><br>]]>
Ši eilutė pasirodė id Software kompanijos Quake 3 Arena (1999) pradiniame kode ir yra funkcijos šio žaidimo grafinėje komponentėje dalimi.
Ji skirta slankaus kablelio kintamojo atvirkštinės šaknies (1/sqrt(x)) apytiksliam paskaičiavimui. Ši funkcija ypač svarbi, nes ji naudojama
atstumui tarp vektorių paskaičiavimui. Žaidimuose jos prireikia milijonus kartų per sekundę  tad sparta ypač svarbi...
</description>
<link>http://www.spauda.lt/mfc/single_line.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Tue, 14 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Pavyko atšildyti pelių smegenis</title>
<description>Vokiečių mokslininkai bandė patikrinti: ar suaugusio žinduolio smegenų audinys gali atsigauti po kriogeninę (t.y. itin žemos temperatūros)
būsenos? Tam panaudojama vitrifikacija, kuri jau dabar naudojama moterų kiaušinėliams rinkti vaisingumo gydymui. Tai reiškia, kad mokslininkai
jau turi darbinį pagrindą, ant kurio gali remtis bandydami su kitomis kūno dalimis.<![CDATA[<br/>]]>
Jie nustatė, kad pelės hipokampo pjūviai po užšaldymo ne tik išlaikė struktūrinį vientisumą, bet neuronai bei sinapsės (kurie taip pat
reikalingi mokymuisi ir atminčiai) taip pat atrodė funkcionuojantys.
</description>
<link>http://www.nso.lt/life/frozen_head.htm#mice_brain</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Tue, 14 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Komentarai Biblijai: Neteisėti kaltinimai neištikimybe</title>
<description>Pr. 39 1:20  Potifaro žmona meluoja, kad Juozapas siekė jos.<![CDATA[<br/>]]>
Potifaro žmona - Biblijoje minima Juozapo, tuo metu buvusio vergu Egipte, žmona, kurios vardas nebuvo nurodytas. Į vergovę Juozapą už 20 sidabrinių
pardavė jo paties broliai. Potifaras (tarnaujantis Ra) iš Heliopolio buvo faraono apsaugos viršininkas  jis, pastebėjęs vergo sugebėjimus,
skyrė Juozapą namų ūkvedžiu. Kai Potifaras buvo išvažiavęs, tojo žmona panoro pasimylėti su žaviu ir protingu vergu, tačiau tasai, pabėgo nuo jos,
palikęs jos rankose savo drabužius. Grįžus vyrui, ji apskundė Juozapą, atseit tasai bandė ją suvilioti. Nekaltą Juozapą uždaro į belangę.
Po daugelio metų Juozapas papasakoja Potifarui, kas iš tikro nutiko, - ir tada jis paleidžiamas iš vergovės, o vėliau tampa viziriu ir veda žynio
Potifaro dukterį.<![CDATA[<br/>]]>
Taip pat pateikiami ir teologų komentarai bei šios temos atspindžiai legendose iš viso pasaulio...
</description>
<link>http://www.spauda.lt/mitai/bible/pr39_1_20.htm</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Mon, 13 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Šachmatai kaip Anglijos kultūros dalis</title>
<description>Šachmatai Anglijos intelektualiniame gyvenime turėjo subtilų, bet pastovų vaidmenį  jie buvo ne tiek laisvalaikio praleidimo būdas,
kiek lupa, per kurią rašytojai ir mąstytojai tyrinėjo protą, kalbą, valdžią ir neapibrėžtumą. Anglai šachmatams suteikė dviprasmiškesnį, bet ne mažiau
vaisingą vaidmenį: psichinių procesų veidrodžio, loginių eksperimentų lauko ir tapatybės, moralės bei neapibrėžtumo metaforos. Nuo empirinės filosofijos
iki literatūrinės fantazijos, šachmatai buvo priimami ne tiek kaip doktrina, kiek kaip patirtis  intymi, paradoksali ir atskleidžianti.<![CDATA[<br/>]]>
19-ame amžiuje Anglija patyrė gilias transformacijas: pramonės revoliucija, imperinė ekspansija ir naujų socialinių klasių atsiradimas
pakeitė kasdienį gyvenimą ir anglų supratimą apie pačią kultūrą. ... Ir tokioje intelektualioje aplinkoje šachmatai rado natūralią vietą.
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/chess/texts/england_culture.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Mon, 13 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>3I/ATLAS: pasiklausyta - ir nieko neišgirsta...</title>
<description>2025 m. liepą pastebėtas į Saulės sistemą įskridęs 3I/ATLAS objektas sulaukė didelio dėmesio ir tyrinėjimų bei sukėlė įvairiausių spėlionių,
kartais dėl lakios vaizduotės besiribojančių fantastika. Ir nors didžioji mokslinės bendruomenės dalis laikėsi nuomonės, kad tai kometa,
vis tik norėta patikrinti, ar jis negalėjo būti nežemiečių siųstas zondas.
</description>
<link>http://www.nso.lt/cosmos/skywalk.htm#atlas_silence</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Mon, 13 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>


<item>
<title>Hokingo nepaprasta formulė</title>
<description>S. Hokingo prieš 50 m. (1974 m.) išvesta paprasta lygtis atskleidė šokiruojantį juodųjų skylių aspektą. Tai buvo lygtis,
dėl kurios verta numirti. Prisiminęs savo mirtingumą, kai atsitrenkė į sieną savo vežimėliu kelios dienos prieš savo 60-ąjį gimtadienį,
jis savo gerai atpažįstamu sintezuotu balsu pareiškė: Norėčiau, kad ši paprasta formulė būtų ant mano antkapio 
taip ir buvo padaryta Vestminsterio abatijos kapinėse jam mirus 2018-ais. Ji išgraviruota ir ant sidabrinės stiklinės, jam padovanotos
Holivudo biografinio filmo Visko teorija prodiuserių (2015). Ji susijusi su kosmoso juodosiomis skylėmis...
</description>
<link>http://www.nso.lt/science/hawking.htm#radiant</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Sun, 12 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Nematomumo skydas</title>
<description>Hario Poterio magija tampa realybe. Haris Poteris savo paslepiantį apsiaustą naudojo, kad galėtų nepastebimas slankioti
Hogwarts'o mokykloje. Apdangalo, kuris paslėptų daiktus, idėja jau seniai plevena ore. Argi negirdėjote apie 1943 m. Filadelfijos eksperimentą,
kurio metu, tariamai, išnyko minininkas ir jo komanda? O išgalvoti tamsieji (pragariškieji, stigijaus) kristalai Žvaigždžių karuose
užtikrindavo nematomumą. Tačiau dabar yra vilties, kad toji idėja bus įgyvendinta. Nors teoriškai ir įrodyta, kad neįmanoma padaryti visiškai
nematomų skaidrių daiktų, tačiau iš principo, įmanoma sukurti paslepiančius prietaisus...<![CDATA[<br/>]]>
O karinėje pramonėje naudojamos stealth technologijos remiasi kitokiu principu  kuriamos dangos, kurios sugeria ar nukreipia
kita kryptimi radarų signalus ar šviesą.
</description>
<link>http://www.nso.lt/science/hawking.htm#radiant</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Sun, 12 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Kaip atsirado feritinė atmintis?</title>
<description>Viena pagrindinių problemų kuriant pirmuosius elektroninius kompiuterius buvo sparti ir pigi atmintis. Ir čia ypatingas Dž.R. Foresterio indėlis.
<![CDATA[<br/>]]>
Kuriant Whirlwind  išliko atminties problema! Tuo metu dauguma atminties buvo nuosekli. Pirmieji greiti dideli atminties moduliai buvo pagrįsti
gyvsidabrio uždelsimo linijomis, kurios palaikė nuoseklų bitų srautą, cirkuliuojantį kaip garso impulsai. Viljamso kineskopas buvo greitesnė to
paties principo versija. CRT kineskopas formavo bitų modelį kaip šviesos taškus, kurie buvo recirkuliuojami naudojant fotoelementą ir grįžtamojo
ryšio stiprintuvą. Tačiau kineskopai perdegdavo per dažnai. Iš esmės bitai buvo saugomi tol, kol kineskopo paviršiuje esantis fosforas švytėdavo
po sužadinimo elektronų pluoštu. Elektronų srovė galiausiai sudegindavo fosforą ir kineskopas nustodavo veikti.<![CDATA[<br/>]]>
Ir čia Dž. Foresteris  sukonstravo matricą, kuri leido srovę per medžiagos žiedus, kad ją įmagnetintų viena iš dviejų krypčių.
Po to jis sumąstė schemą, pagal kurią žiedeliai buvo veriami ant x-y laidų tinklelio. Taip atsirado feromagnetinė atmintis...
</description>
<link>http://www.hot.lt/articles/core.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Sat, 11 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>


<item>
<title>Becų sfera iš Floridos</title>
<description>1974 m. kovo mėn. Becų šeima netoli namų Fort George saloje (Floridoje) apieškojo per gaisrą sudegusius krūmus ir rado keistą metalinę sferą,
šiek tiek mažesnę už boulingo kamuolį (8 colių skersmens), tačiau net 8 svarais sunkesnį (22 svarai). Pradžioje jie pamanė, kad tai užsilikęs
ispanų kolonizatorių patrankos sviedinys, tačiau sfera buvo švari, be korozijos žymių ir blizganti. Be to Ispanijos kolonijinio laikotarpio ginklai
buvo gaminami iš geležies arba akmens, o ne iš nerūdijančio plieno ar sidabro.<![CDATA[<br/>]]>
Be to, parnešta namo sfera, anot jų, ėmė elgtis keistai  savaime ridinėjo, vibravo ir skleidė garsus.
</description>
<link>http://www.nso.lt/ufo/trapu.htm#betz</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Sat, 11 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Rastas ankstesnis medinis Stounhendžo dvynys?</title>
<description>Stounhendžo prototipas visai nebuvo akmeninis. Vos už 3 mylių nuo jo Bulforde rasta žymių apie 500 m. anksčiau už Stounhendžą įrengtą
medinį ratą iš stulpų, kurių vietose likę 48 duobės, prie kurių rasta titnago įrankių, keramikos šukių, medžio anglių ir gyvūnų kaulų
(šio medinio rato nereiktų painioti su Vudhendžu, kuris kiek arčiau Stounhendžo). Jo amžių (2950 m. pr.m.e.) patvirtina radioaktyviosios anglies
datavimas. Kasinėjimai Bulforde prasidėjo 2015-17 m., siekiant ištirti žemę prieš pradedant Gynybos ministerijos planuojamos karinės bazės statybas
ir jiems vadovavo Phil Hardingas, kurių rezultatus paskelbė 2026 m. birželį.
</description>
<link>http://www.nso.lt/misc/stone-henge.htm#wooden_twin</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Fri, 10 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Gary Kildall ir jo CP/M</title>
<description>1974 m. buvo sukurta CP/M, pirmoji OS personaliniams kompiuteriams, pasiekusi komercinę sėkmę. Tad ir prisiminkime Gary Kildallą (1942-1994),
įtakingą žmogų ankstyvaisiais mikrokompiuterių laikais. Kyla pagundos jį palyginti su Bilu Geitsu  abu kūrė programavimo kalbų realizacijas,
operacines sistemas ir stambias kompanijas  tačiau vis tik jų palyginimas tik paviršutiniškas.
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/minipedia/computers/cp_m.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Fri, 10 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Amerika Mėnulyje rengia pastovią bazę</title>
<description>NASA paskelbė ketinimus iki 4-ojo dešimtm. pabaigos Mėnulyje įrengti nuolatinę gyvenamą bazę. Jai pasirinktas Pietų ašigalis,
kurio krateriuose, ten kur neapšviečia Saulės spinduliai, kaip atrodo, yra gausu vandens. O vanduo  tai ne tik geriamas skystis, bet ir deguonis ir
vandenilis, kuriuos galima panaudoti kaip kurą raketoms ir kitiems įrenginiams. Vis tik tai susiję ir su iššūkiais, - dėl mūsų pasirengimo lygio
(technologiškai ir techniškai). Visa ko atskraidinimas iš Žemės nepaprastai brangu (viena agentūra paskaičiavo, kad 1 kg nugabenimas kainuoja
1,3 mln. dolerių). Tad būtina kiek įmanoma daugiau visko paimti iš paties Mėnulio! Pvz., iš regolito galima gaminti (spausdinti 3D) statybines medžiagas.
<![CDATA[<br/>]]>Kitas spręstinas klausimas - maistas. O čia Joshua Pearce siūlo ... ėsti asteroidus!
</description>
<link>http://www.nso.lt/cosmos/moon-housing.htm#trump_base</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Thu, 09 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Nedzingė: praeityje ir dabartyje</title>
<description>Nedzingė  kaimas Varėnos rajone, 5 km į šiaurės vakarus nuo Perlojos. Apie 185 gyv., jų skaičius nuo 1979 m. (apie 370) pastoviai mažėja.
Yra Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1844 m.), paminklas Lietuvos partizanams ir kovotojams už tėvynės laisvę (pastatytas 1999 m.). Per kaimą teka
Nedzingės upė, šiauriau tyvuliuoja Nedzingio ežeras. K. Būga šiam vietovardžiui, kilusiam nuo vandenvardžio, priskyrė jotvingišką kilmę.
Rašytiniuose šaltiniuose Nedzingė minima nuo 1575 m. (tada iš Žilinų čia atsikėlė dvarininkai Žilinskiai, kurių dvaro liekanos išlikę:
ponų namas ir virtuvė). Sovietmečiu Nedzingė buvo Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stoties eksperimentinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.
<![CDATA[<br/>]]> Šias vietas senovėje prieš tūkstančius metų pasiekę jotvingiai reiškinių ar daiktų pavadinimuose naudojo priesagą -ing,
išreiškiančią gausą, ilgalaikį jausmą.  Va tik šaknies prasmė neaiški, galbūt, tai upės pavadinimas (kai kas, spėčiau pokštaudami, ned veda persų kalbos,
kur tai reiškia šauksmas, apvaizdos balsas  nelabai jau tikėtina, kad jotvingiai persiškai būtų šnekėję).
</description>
<link>http://www.spauda.lt/history/ula/nedzinge.htm</link>
<category>Echo</category>
<pubDate>Thu, 09 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Dialogas: kam reikalinga matematika</title>
<description>Pokalbyje bandoma išsiaiškinti, ar yra prasmė spręsti matematinius u-davinius, o ir aplamai, ar kas ta matematika ir kam ji reikalinga...
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/math/dialog_math_need.htm</link>
<category>New</category>
<pubDate>Wed, 08 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Nematomi velniai</title>
<description>Italų mokslininkas Lučiano Bokonė tų vaizdų gaudymui ant kalvos su prasta reputacija pasistatė visą laboratoriją. Ištisomis paromis
budėjęs laborantas nieko nematė, tačiau kruopščiai fotografavo tuščius kampus, kai tik koks nors prietaisas imdavo keistai elgtis ar kai vietines kates
ar šunis apimdavo nepaaiškinamas nerimas ar žmonėms imdavo atrodyti, kad greta kažkas yra. Rezultatas  apie 10% visų nuotraukų buvo gyvi kūgiai,
smalsūs žvėriūkščiai, pterodaktiliai ir net žmonių pamėklės.
</description>
<link>http://www.nso.lt/misc/exist_paraworlds.htm#invisible_devils</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Wed, 08 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Ar asteroidas atskilo nuo Mėnulio?</title>
<description>2016 m. balandžio 27 d. Havajuose esančio Pan-STARRS 1 teleskopo pagalba astronomo P. Čodaso buvo aptiktas labai nedidelis
(40-100 m skersmens) asteroidas 469219, pavadintas Kamo`oalewa, kas havajų kalba reiškia svyruojantį dangaus kūną (tai užuomina į jo kelią danguje) 
esantis Žemės kvazipalydovu. Jo skersmuo yra 3060 m ir jis nuo Žemės nutolęs nuo 38 iki 100 atstumų, lygių atstumui iki Mėnulio.
Ir jis gali būti Mėnulio fragmentas, išmestas po meteorito atsitrenkimo.<![CDATA[<br/>]]>
Tam patikrinti Kinija 2025 m. į šį asteroidą pasiuntė Tianwen-2 zondą...
</description>
<link>http://www.nso.lt/cosmos/asteroids.htm#a_469219</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Wed, 08 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Koks tas berilis?</title>
<description>Berilis (Be) - 4-asis periodinės elementų lentelės elementas, metalas, esantis tarp ličio ir boro.<![CDATA[<br/>]]>
Su beriliu pažįstamas kiekvienas, skaitęs L. Baumo6) Smaragdo miesto burtininką (1900), nors jo veikėjai su beriliu jokių reikalų neturėjo,
o jiems ir be jo rūpesčių netrūko  ir vis tik vienas iš pasakojimo elementų, būtent smaragdas, yra ne kas kita kaip berilio aliumosilikatas.
Tačiau jį nuo padirbinių lengva atskirti spektroskopiniais metodais  jais, pvz., nustatyta, kas senovės Romos juvelyrikoje naudoti smaragdai yra
iš Pakistano  taigi, visai ne iš artimo Romai krašto. Jį (Be-10 izotopą)galima panaudoti ir senovės artefaktų datavimui 
mat radioaktyviosios anglies metodas netinka datuoti dalykams, senesniems nei 50 tūkst. m. (dėl per trumpo pusperiodžio) 
taip D. Greindžeris išsprendė ginčą: kurio australopiteko liekanos senesnės Lucy iš Etiopijos ar Little foot iš PAR
(Mažoji pėda puse milijono senesnė).
</description>
<link>http://www.spauda.lt/science/chemistry/nitrogen.htm#berilis</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Thu, 07 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Ką valgo nežemiečiai?</title>
<description>Su naujuoju S. Spielbergo filmu Tiesos diena (2026, Disclosure Day) vėl sugrįžta ir klausimas,
ką valgytų į Žemę atvykę nežemiečiai?<![CDATA[<br/>]]>
Ir tikėkimės  kad jų maistu netapsime mes!?<![CDATA[<br/>]]>
O žmogaus vaizduotė neišsemiama  ir galimų nežemiečių dietų įvairovė labai didelė.
</description>
<link>http://www.nso.lt/ufo/mutilation.htm#alien_diet</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Mon, 06 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

<item>
<title>Prancūzijos revoliucija: Čia šokama!..</title>
<description>1790 m. liepos 14 d. Prancūzijos revoliucija nugriautos Bastilijos vietoje užrašė: Čia šokama! (Ici l'on danse). Prieš metus ją užėmė
paryžiečiai; Bastilijos komendanto markizo de Lonė1) ir miesto administratoriaus de Fleselio2) galvas jie nupjovė peiliu ir džiaugdamiesi pranešė
sostinės gatvėmis ant smaigų. O tarsi nieko nebūtų nutikę, rūmų baliuose ir giminių pilyse išliko ankstesni apeiginiai judesiai. O valstietiška tautos
dalis priprato prie vestuvių, krikštynų, laidotuvių kaimiškų šokių. Šventei jie pabiro ir į naująją Bastilijos aikštę, ir į kitų miestų aikštes.
Skirtingose provincijose šoko skirtingai, kai ir kalbėjo skirtingomis tarmėmis.<![CDATA[<br/>]]>
1790 m. birželio 19 d. Nacionalinis susirinkimas panaikino kilmingumą pagal kraują bei paveldimus titulus. Iš paskos pirmosios dienos emigrantui,
jaunesniajam karaliaus broliui ir būsimu Karoliu X, kilmingų šeimų kontrrevoliucionieriai karininkai suskubo į užsienį, rasdami prieglobstį Austrijoje,
Prūsijoje, Anglijoje, Rusijoje daugelį nespėjusių išvykti Komuna sutupdė į kalėjimus.
</description>
<link>http://www.lithuanian.net/minipedia/history/frevolt.htm</link>
<category>Updated</category>
<pubDate>Mon, 06 July 2026 00:01:01 GMT</pubDate>
</item>

</channel>
</rss>
