Tadeušas Ruževičius. Teletrendelės. Vartiklis

Tadeušas Ruževičius. Teletrendelės
Scenarijus visuomeninei ir privačiai televizijai

vyrų tualete vyriškis ilgai šlapinasi žvelgdamas į save veidrodyje... matos tik jo nugara girdisi čiurlenimas Wedding at toilette

o vėliau krintančių lašų staccato kūno judesiai neklystamai rodo kad vyras nukrato iki lašo o tada pasitaiso kelnes ... (džinsus?) užpakalio judesiu labai ekspresyviu. Tualete moterims dama sėdėdama ant unitazo kažką murma girdisi jūros šniokštimas kriauklėje ir daina iš san-remo ir san-domingo scenoje sklando salsvas neseniai tapusių madingais kvepalų kvapas... šviesa gęsta... lauke girdisi sprogimai... tai petardos fejerverkas neregėtais nėriniais nuspalvina tamsų dangų tai jums ne provincijos pasilinksminimai o tikras Honkongas King-Kongas Kingdom šviesų spindesy po vestuvių las-vege jaunavedžiai lydimi buvusių žmonų vyrų diedukų bobučių ir dar žvitrios prosenelės (invalido kėdėje) patraukia per iš Airijos atvežtą velėną į futbolo stadioną kur vyksta suderėtas mačas tarp ajakso ir san-marino skamba sirgalių choras (giedančių senąją riterių giesmę „aukso prieangy sėdėjo caras caraitis karalius karalaitis“)... vyriškis praeidamas išdulkino savo partnerę ... susiėmę rankomis nueina kartu... (sprogimai!) sirgaliai palieka stadioną traukia į stotį pakeliui degindami mašinas daužydami krautuves ir kioskus mušdami moteris vaikus plėšdami parduotuves versdami autobusus ir traukinius galiausiai sudegindami miestą...

Norbertas Fridas. Iš savų pozicijų…

Apie autorių

Norbertas Fridas (Norbert Fryd, 1913-1976) – žydų kilmės čekų rašytojas, žurnalistas ir diplomatas, geriausiai žinomas autobiografiniu romanu „Dėžutės su gyvaisiais“ (1956), kuriame aprašė patirtį nacių koncentracijos stovyklose. 4-me dešimtm. Aktyviai dalyvavo kultūriniame Prahos gyvenime. 1942 m. įkištas į Terezino getą, o 1944 m. rudenį perkeltas į Osvencimą, iš kurio pavyko pabėgti 1945 m. balandį. Dalyvavo vertėju apklausiant stovyklos apsaugininkus ir buvo liudininku teisme. Po karo užsiėmė žurnalistika ir nuo 1947 m. dirbo kultūros atašė Meksikoje ir JAV. Nuo 1951 m. buvo UNESCO atstovas. 1953 m. užsiėmė rašytojo kūryba: leido romanas, apsakymų rinkinius, kūrinius vaikams bei scenarijus vaikiškiems filmams ir kita. Daug keliavo ir užsirašinėjo kelionių įspūdžius – išleisdamas dvi knygas: „Besijuokianti Gvatemala“ (1955) ir „Meksika randasi Amerikoje“ (1952).

Žirgas laimėjo lenktynes ir išdidus šuoliavo namo. Jis buvo be galo patenkintas savimi.
O priešais bėgo šimtakojis. Jis greitai suskaičiavo, kiek kojų turi žirgas, giliai atsiduso ir tarė:
- Vargšas invalidas!

Voras pasakoja:
- Ir aš mokiau vieną žmogų, atrodo, kad jis buvo vardu žvejys. Vis norėjo išmokti tinklus megzti. Betgi žinote kokie tie žmonės! Tai, kas mums padaryti vieni juokai, jiems – didžiausias vargas… tas žvejys dirbo be perstojo, tačiau kokį tinklą benumegzdavo, vis likdavo nepatenkintas ir tuoj pat išmesdavo į vandenį.

Paukščių nuomonė:
- Žmogus turi užsidėjęs kažkokias dirbtines plunksnas, tačiau jomis yra labai nepatenkintas. Vos tik užmuša kokį paukštį, tuoj ima pešti plunksnas. Arba jis mums pavydi, arba nori sužinoti, kaip pritvirtintos mūsų plunksnos. Paskui ištisomis naktimis guli ant pagalvių, prikimštų plunksnų, ir vis tikisi, kad jos priaugs prie jo.

Plekšnė koketiškai mirktelėjo abiem akimis, kurios, kaip žinote, yra itin keistai įkomponuotos jos galvoje, ir tarė:
- Bet tai man padeda užmegzti pokalbius ir susipažinti. Kiekvienas klausia: „Kodėl toks tavo veidas? Jūs susižalojote ar jus sukonstravo pagal Pikaso piešinį?“