|
Matriarchatas Matriarchato teorija prasidėjo 1861 m., kai šveicaras Johannas Jakobas Bachofenas išleido Motinos teisę. Anot jo, matriarchatas yra natūralus reiškinys. Išskirti 3 žmonijos raidos etapai. Pradžioje nebuvo jokių vedybų ar lyčių santykių reguliavimų. Tada, kai santykiai buvo laisvi, patogiausia remtis motinos linija. tad žmonija pamažu perėjo į antrą etapą matriarchatą, o tada ėmė nykti lytinių santykių anarchija. Vyrai tapo svarbesni, - ir atėjo patriarchatas, kuris Bachofenui kėlė daug abejonių. 1871 m. šią teoriją perėmė etnologijos pradininkas amerikietis Lewis Henry Morganas, savo
socialinės evoliucijos modelį kūręs pagal indėnų irokėzų pavyzdžiu. Jis irgi išskyrė tris pakopas:
Vėliau šias idėjas skleis marksizmas. F. Engelsas patriarchatą laikė kenksmingu reiškiniu, nes vyrai linkę engti šeimos narius. O atsirado ir dar viena blogybė turtinė nelygybė. O matriarchatas tai prarastasis rojus, geresnę visuomenę, kurioje tiksliau paskirstomi darbai ir gėrybės. Beje, F. Engelsas suformulavo sampratą, kad kai kurios primityvios gentys nesieja lytinių santykių su nėštumu. Paskatintos emancipacijos šalininkės komunistės Evelyn Reed, 20 a. 8-me dešimtm. šias idėjas
prisiminė JAV feministės. Jos dėmesį atkreipė į ankstyvąsias, kaip tobulesnes visuomenes. Pvz., Kinijos mosuo bendruomenėje tėvas ir motina tik kurį laiką gyvena po vienu stogu. O
matristinės senegalo sererų ndutų sutuoktinėms įprasta keltis gyventi pas vyrus. Tuo tarpu Bisau
Gvinėjoje bižogai tradiciškai apsigyvena pas sutuoktinę. Keli pavyzdžiai Roša viena iš 88 Bižagoso salyno, esančio Atlante prie vakarų Afrikos, salų. Vietiniai ilgai priešinosi portugalams, gal todėl ir išsaugoję matristines tradicijas. Pvz., paveldimos motinų pavardės. Vyrai mažiau gerbiami už moteris, nors politika reikia užsiimti vyrams. Kai kur, pvz., šiauriniame Inorėjuje, valdo karalius, tačiau jį renka moterų taryba. Vis tik karalius privalo atsižvelgti į tos pačios tarybos paskirtos dvasininkės nuomonę. Ji privalo būti kilusi iš šios vietovės ir būti atlikusi įšventinimo apeigas. Atseit tada moteryje įsikūnija į vyrus dar neįšventinto mirusio jaunuolio dvasia. Dvasininkė atkuria ryšį su dvasiomis ir tampa neliečiamąja. Chučitanas, miestelis Meksikos Oachakos srityje, yra vienas iš senosios sapotekų kultūros centrų. Vyresni žmonės čia net nekalba ispaniškai.. Čia ant moterų laikosi visa bendruomenė. Jos yra investuotojos, prekeivės, o vyrai dirba žvejais, dirba žemę, ar užsiima amatais. Sveikatos priežiūra irgi priklauso moterims jos savo žinias ir antgamtines galias perduoda tik dukroms. Moterys atsakingos ir už kalbą. Minankabajų tauta parodo, kad islamas ir moterų įtaka gali būti greta. Indonezijoje jų gyvena apie 5 mln., iš jų apie 4 mln. Sumatros saloje. Jie musulmonai, tačiau gerbia ir tradicijas, atėjusias iš laikų, kai klestėjo animizmas. Motinos dukterims perduoda žemę, turtus ir pavardę. Vestuvių diena mergina užeina pasiimti būsimo vyro ir parsiveda į savo šeimą. Skyrybų atveju visas bendras turtas atitenka moteriai, jai tenka ir rūpintis vaikais. Berniukai auklėjasi pagal savas taisykles 7 m. jie palieka motinos namus ir išvyksta mokytis. Subrendę išvyksta į užsienį, kur dirba, mokosi, o tada grįžta į namus, kur priimami į vyrų tarybą, kuriai vadovauja mamaksas dėdė iš motinos pusės. Tai vienintelis titulas, kurį gauna vyrai. Navahai gausiausia JAV indėnų gentis (300 tūkst.) Jų bendruomenėje skiriama tikrai daug dėmesio nuo mis titulo iki iniciacijos ritualo, atliekamo po pirmųjų mėnesinių. Ceremonija gyvuoja jau per 500 m. pradedama hogane, tradiciniame kūgio formos moliniame namelyje. Jame mergaitė išbūna 4 d.: mala grūdus, minko tešlą, gabalėliais supjausto ėriuką, o moterys jai neša šeimos papuošalus, drabužius ir mokasinus. Paskutinę naktį ateina šamanas su artimiausiais giminaičiais ir pradeda paskutinę apeigų dalį. Tada būsimoji moteris švariai nuprausiama ir persekiojama vyriausio bėga horizonto link, kol užima kvapą. Tada atliekamas paskutinis veiksmas. Mergaitė turi iškelti visą parą išraustoje duobėje kepusį karštą kukurūzų paplotėlį ir jį prapjauti. Tada šamanas ją paskelbia moterimi ir paragina visas žinias perduoti savo dukterims. Tumai suahelių kalba reiškia viltį ir tai vieno Kenijos kaimo pavadinimas. Jį, esantį 400 km nuo Nairobio, 2001 m. įkūrė 30 samburų tautelės moterų, nesitaikstydamos su vyrų valdžia. Jos pasirėmė netoliese gyvuojančios 1995 m. įkurtos Umoja gyvenvietės pavyzdžiu. Dabar Tumai gyvena apie 60 moterų. Vienų, be vyrų. Intymūs ryšiai leidžiami tik už kaimo ribų. Gimę berniukai privalo palikti kaimą sulaukę 16 m. Beje, čia mergaitės neapipjaustomos, nors kitur Kenijoje toks ritualas įprastas. Bet kurio sprendimo priėmimui susirinkime išklausoma kiekvienos gyventojos nuomonė. Tas susirinkimas taip pat sprendžia, ar į Tumai priimti naujas moteris. Priimamos tik išsiskyrusios moterys. Johanas Jakobas Bachofenas (Johann Jakob Bachofen, 1815-1887) - šveicarų teisininkas, teisės istorikas, senovės tyrinėtojas, matriarchato teorijų pradininkas. Veikale Motinos teisės teorija (1861) iškėlė tokius teiginius:
Liuisas Henris Morganas (Lewis Henry Morgan, 18181881) - amerikiečių etnologas, antropologas, sociologas, istorikas ir rašytojas, pagal profesiją teisininkas. Labiausiai žinomas dėl savo darbų apie kultūrinę evoliuciją bei indėnus. Prisidėjo prie socialinės evoliucijos, mokymo apie giminystę, šeimą vystymo; buvo vienas evoliucionizmo socialiniuose moksluose pradininkų. Senovės visuomenėje (1877) pagrindė motinos giminystės universalumą.
Trobriando salos |
laukinumą (medžioklė, žvejyba, rinkimas, be nuosavybės, lygybė), barbarizmą (žemdirbystė,
gyvulininkystė, nuosavybė ir socialinė hierarchija) ir civilizaciją (steigiasi valstybės). Morganas teigė, kad
visoms kultūroms būdinga tai, kad matriarchatas buvo pirmiau patriarchato.