Jonas Graičiūnas

    Kai naktis vualin supas,
    Žvaigždės tyška kaip rasa, -
    Tavo vardą šnibžda lūpos,
    Su tavim širdis visa.

    Visos dainos tau dainuotos
    Mano laimės ir kančių.
    Man žvaigždėjas naktys juodos,
    Kai tave širdy jaučiu.

    Žemė puošias saulės turtais -
    Jais gyva ir darganoj.
    Aš gi, ilgesio užburtas,
    gyvas meilėj ir dainoj.

     * * *

     Žydėjo ežeras lelijom — 
     kvepėjo vasara įšilus ... 
     Dabar beržai palijo 
     geltoną auksą šilui...


     Linais žydėjo akys, — 
     ir sielą laime dilgė ... 
     Nė labas nepasakę — 
     takuos kerojas dilgės...


     Kas žingsnis — žiedo griaučiai, 
     kas kitas — kietas kapas ... 
     Rudeniu lapų raštą audžiu, 
     nes pats nukritęs lapas

     O, ilgu pievų, miško, — 
     Tavęs, kaip jūrai vėjo!.. 
     Ir ašara ištriško, 
     ir traukinys nuėjo ...

Kazys Bradūnas. Eilės
Eilėraščiai iš J. Erlicko rinkinio
J. Vaičiūnaitė. Mėlynoji paukštė
Prisiminimai iš brandžios vaikystės
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
Bitė Vilimaitė. Juoda Dėmelė
Džalal ad-Din Rumi
Skaitinių skiltis
Poetinės vizijos
Vartiklis