Nobelio chemijos premijos laureatai

Į klausimą apie prestižiškiausią premiją dažnas atsakys „Nobelio“, kuri skiriama tiems, „kas ankstesniais metais padarė atradimą su didžiausia nauda žmonijai“. Neretai ši premija turi magišką poveikį tiek laureatui, tiek sužiurusiems į tą „iš aukštybių“. Pats A. Nobelis pirmiausia rėmėsi chemija – ir ši pas jį paminėta antrąja po fizikos.

1981 m. premija chemijos srityje buvo suteikta R. Hofmanui ir japonui K. Fukuji už „cheminių reakcijų vyksmo teoriją“. tai kokią naudą žmonijai davė toji teorija? Ogi tą, kad ji susijusi su viskuo, kas vyksta aplink mus – kaskart, kai įjungiame skalbimo mašiną ar triūsiam virtuvėje, geriam vaistus ar užvedam automobilį, mes tampame chemikais. Be to, kiekvieną akimirką mes savo kūnuose sintezuojam nepaprastus kiekius įvairių cheminių junginių. Ir visa tai cheminių reakcijų rezultatas!

Metai, Laureatas, Šalis, Pastabos

1901, Jacobus Henricus van 't Hoff (1852–1911), Nyderlandai, už cheminės dinamikos ir osmosinio slėgio metodų panaudojimą

1902, Hermann Emil Fischer (1852–1919), Vokietija, už cukraus ir purino sintezę

1903, Svante August Arrhenius (1859–1927), Švedija, už elektrolizės teorijos išgryninimą

1904, William Ramsay (1852–1916), Jungtinė Karalystė

1905, Johann Friedrich Wilhelm Adolf von Baeyer (1835–1917), Vokietija

1906, Henri Moissan (1852–1907), Prancūzija

1907, Eduard Buchner (1860–1917), Vokietija

1908, Ernest Rutherford (1871–1937), Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija

1909, Wilhelm Ostwald (1853–1932), Vokietija

1910, Otto Wallach (1847–1931), Vokietija

1911, Marie Curie (Sklodowska; 1867–1934), Prancūzija

1912, Victor Grignard (1871–1935), Paul Sabatier (1854–1941), Prancūzija

1913, Alfred Werner (1866–1919) Šveicarija

1914, Theodore William Richards (1868–1928) JAV

1915, Richard Martin Willstätter (1872–1942) Vokietija

1916, Pervesta į Chemijos premijos fondą

1917, Pervesta į Chemijos premijos fondą

1918, Fritz Haber (1868–1934) Vokietija

1919, Pervesta į Chemijos premijos fondą

1920, Walther Hermann Nernst (1864–1941) Vokietija

1921, Frederick Soddy (1877–1956) Jungtinė Karalystė

1922, Francis William Aston (1877–1945) Jungtinė Karalystė

1923, Fritz Pregl (1869–1930) Austrija

1924, Pervesta į Chemijos premijos fondą

1925, Richard Adolf Zsigmondy (1865–1929) Vokietija

1926, The (Theodor) Svedberg (1884–1971) Švedija

1927, Heinrich Otto Wieland (1877–1957) Vokietija

1928, Adolf Otto Reinhold Windaus (1876–1959) Vokietija

1929, Arthur Harden (1865–1940), Hans Karl August Simon von Euler-Chelpin (1873–1964) Jungtinė Karalystė, Švedija

1930, Hans Fischer (1881–1945) Vokietija

1931, Carl Bosch (1874–1940), Friedrich Bergius (1884–1949) Vokietija

1932, Irving Langmuir (1881–1957) JAV

1933, 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Chemijos premijos fondą.

1934 Harold Clayton Urey (1893–1981), JAV

193,5 Frédéric Joliot (1900–1958), Irene Joliot-Curie (1897–1956) Prancūzija

1936, Petrus (Peter) Josephus Wilhelmus Debye (1884–1966) Nyderlandai

1937, Walter Norman Haworth (1883–1950), Paul Karrer (1889–1971) Jungtinė Karalystė, Šveicarija

1938, Richard Kuhn (1900–1967) Vokietija

1939, Adolf Friedrich Johann Butenandt (1903–1995), Leopold Ruzicka (1887–1976) Vokietija, Šveicarija

1940, 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Chemijos premijos fondą

1941, 1/3 pervesta į Pagrindinį fondą ir 2/3 į Chemijos premijos fondą

1942, 1/3 pervesta į Pagrindiną fondį ir 2/3 į Chemijos premijos fondą

1943, George de Hevesy (1885–1966) Vengrija

1944, Otto Hahn (1879–1968) Vokietija

1945, Artturi Ilmari Virtanen (1895–1973) Suomija

1946, James Batcheller Sumner (1887–1955), John Howard Northrop (1891–1987), Wendell Meredith Stanley (1904–1971) JAV

1947, Robert Robinson (1886–1975) Jungtinė Karalystė

1948, Arne Wilhelm Kaurin Tiselius (1902–1971) Švedija

1949, William Francis Giauque (1895–1982) JAV

1950, Otto Paul Hermann Diels (1876–1954), Kurt Alder (1902–1958) Vokietija

1951, Edwin Mattison McMillan (1907–1991), Glenn Theodore Seaborg (1912–1999) JAV

1952, Archer John Porter Martin (1910–2002), Richard Laurence Millington Synge (1914–1994) Jungtinė Karalystė

1953, Hermann Staudinger (1881–1965) Vokietija

1954, Linas Karlas Paulingas (Linus Carl Pauling, 1901–1994) JAV

1955, Vincent du Vigneaud (1901–1978) JAV

1956, Cyril Norman Hinshelwood (1897–1967), Nikolay Nikolaevich Semenov (1896–1986) Jungtinė Karalystė, TSRS

1957, Lord (Alexander R.) Todd (1907–1997) Jungtinė Karalystė

1958, Frederick Sanger (1918–) Jungtinė Karalystė

1959, Jaroslav Heyrovsky (1890–1967), Čekoslovakija

1960, Willard Frank Libby (1908–1980) JAV

1961, Melvin Calvin (1911–1997) JAV

1962, Max Ferdinand Perutz (1914–2002), John Cowdery Kendrew (1917–1997) Jungtinė Karalystė

1963, Karl Ziegler (1898–1973), Giulio Natta (1903–1979) Vokietija, Italija

1964, Dorothy Crowfoot Hodgkin (1910–1994) Jungtinė Karalystė

1965, Robert Burns Woodward (1917–1979) JAV

1966, Robertas Malikenas (Robert S. Mulliken, 1896–1986) JAV

1967, Manfred Eigen (1927–), Ronald George Wreyford Norrish (1897–1978), George Porter (1920–2002) Vokietija, Jungtinė Karalystė, Jungtinė Karalystė

1968, Lars Onsager (1903–1976)   Novergija-JAV - „už atradimą jo vardu pavadintų abipusių ryšių, kurie yra esminiai negrįžtamų procesų termodinamikai“

1969, Derek H. R. Barton (1918–1998), Odd Hassel (1897–1981) Jungtinė Karalystė, Norvegija

1970, Luis F. Leloir (1906–1987) Argentina

1971, Gerhard Herzberg (1904–1999)   Kanada

1972, Christian B. Anfinsen (1916–1995), Stanford Moore (1913–1982), William H. Stein (1911–1980) JAV

1973, Ernst Otto Fischer (1918–), Geoffrey Wilkinson (1921–1996) Vokietija, Jungtinė Karalystė

1974, Paul J. Flory (1910–1985) JAV

1975, John Warcup Cornforth (1917–), Vladimir Prelog (1906–1998) Australija , Jungtinė Karalystė, Šveicarija

1976, William N. Lipscomb (1919–) JAV

1977, Ilya Prigogine (1917–2003) Belgija

1978, Peter D. Mitchell (1920–1992) Jungtinė Karalystė

1979, Herbert C. Brown (1912–2004), Georg Wittig (1897–1987) JAV, Vokietija

1980, Paul Berg (1926–), Walter Gilbert (1932–), Frederick Sanger (1918–) JAV, JAV, Jungtinė Karalystė

1981, Kenichi Fukui (1918–1998), Roald Hoffmann (1937–) Japonija, JAV

1982, Aaron Klug (1926–) Jungtinė Karalystė

1983, Henry Taube (1915–2005) JAV

1984, Robert Bruce Merrifield (1921–2006) JAV

1985, Herbert A. Hauptman (1917–), Jerome Karle (1918–) JAV

1986, Dudley R. Herschbach (1932–), Yuan T. Lee (1936–), John C. Polanyi (1929–) JAV, JAV, Kanada

1987, Donald J. Cram (1919–2001), Jean-Marie Lehn (1939–), Charles J. Pedersen (1904–1989) JAV, Prancūzija, JAV

1988, Johann Deisenhofer (1943–), Robert Huber (1937–), Hartmut Michel (1948–) Vokietija

1989, Sidney Altman (1939–), Thomas R. Cech (1947–) Kanada ir JAV, JAV

1990, Elias James Corey (1928–) JAV

1991, Richard R. Ernst (1933–) Šveicarija

1992, Rudolph A. Marcus (1923–) JAV

1993, Kary B. Mullis (1944–), Michael Smith (1932–2000) JAV, Kanada

1994, George A. Olah (1927–) JAV

1995, Paul J. Crutzen (1933–), Mario J. Molina (1943–), F. Sherwood Rowland (1927–) Nyderlandai, JAV, JAV

1996, Robert F. Curl Jr. (1933–), Harold W. Kroto (1939–), Richard E. Smalley (1943–2005) JAV, Jungtinė Karalystė, JAV už fulereno atradimą

1997, Paul D. Boyer (1918–), John E. Walker (1941–), Jens C. Skou (1918–) JAV, Jungtinė Karalystė už ATP (adenozino trifosfato) sintezės fermentinį mechanizmo aiškinimą, už natrio ir kalio jonų siurblio atradimą

1998, Walter Kohn (1923–), John A. Pople (1925–2004) JAV, Jungtinė Karalystė už tankio-funkcionalumo teorijos plėtojimą; už kvantinės chemijos apskaičiavimų metodų sukūrimą

1999, Ahmed H. Zewail (1946–) Egiptas ir JAV - už cheminių reakcijų pereinamųjų būsenų tyrimus naudojant femtosekundinę spektroskopiją

2000, Alan J. Heeger (1936–), Alan G. MacDiarmid (1927–2007), Hideki Shirakawa (1936–) JAV, JAV ir Naujoji Zelandija, Japonija - už laidžiųjų polimerų atradimą ir šios teorijos plėtojimą

2001, William S. Knowles (1917–), Ryoji Noyori (1938–), K. Barry Sharpless (1941–) JAV, Japonija, JAV - už darbą su chirališkai katalizuojamo hidrinimo ir oksidacijos reakcijomis

2002, John B. Fenn (1917–), Koichi Tanaka (1959–), Kurt Wüthrich (1938–) JAV, Japonija, Šveicarija - už sukurtus biologinių makromolekulių identifikacijos ir struktūrinės analizės metodus

2003, Peter Agre (1949–), Roderick MacKinnon (1956–) JAV - už atradimus, susijusius su membranų kanaliniais baltymais

2004, Aaron Ciechanover (1947–), Avram Hershko (1937–), Irwin Rose (1926–) Izraelis, Izraelis, JAV - už baltymų irimo, dalyvaujant ubikvitinui, atradimą.

2005, Yves Chauvin (1930–), Robert H. Grubbs (1942–), Richard R. Schrock (1945–) Prancūzija, JAV, JAV - už organinės sintezės metatezės metodo vystymą

2006, Roger D. Kornberg (1947–) JAV - už eukariotų transkripcijos tyrimus molekuliniu lygiu

2007, Gerhard Ertl (1936–) (Vokietija) - už cheminių procesų tyrimą ant kietų paviršių

2008, Osamu Shimomura (1928–), Martin Chalfie (1947–), Roger Yonchien Tsien (1952–), JAV - už žaliojo fluorescencinio baltymo atradimą ir vystymą.

2009, Venkatraman Ramakrishnan (1952–), Thomas Arthur Steitz (1940–), Ada E. Yonath (1939–) (Indija ir Jungtinė Karalystė, JAV, Izraelis) - už ribosomų struktūros ir funkcijų tyrinėjimą.

2010, Richard F. Heck, Ei-ichi Negishi, Akira Suzuki (JAV, JAV, Japonija)

2011, Dan Shechtman (Izraelis) - už kvazikristalų atradimą.

2012, Robert Lefkowitz, Brian Kobilka (JAV, JAV) - už receptorių, sąveikaujančių su G baltymais, tyrimus

2013, Michael Levitt, Martin Karplus, Arieh Warshel (JAV / Jungtinė Karalystė, JAV / Austrija, JAV / Izraelis) - už sudėtingų cheminių sistemų daugiaskalių modelių vystymą

2014, William Esco Moerner (JAV), Stefan Walter Hell (Rumunija-Vokietija) - už aukštos skiriamosios gebos fluorescencinės mikroskopijos sukūrimą

2015, Tomas Lindahl, Paul L. Modrich, Aziz Sancar (Švedija/Anglija, JAV, Turkija/JAV) - už mechanistinės DNR korekcijos tyrimus

2016, Jean-Pierre Sauvage, Sir J. Fraser Stoddart, Bernard L. Feringa (Prancūzija, Anglija, Nyderlandai) - už molekulinių mašinų projektavimą

2017, Jacques Dubochet, Joachim Frank, Richard Henderson (Šveicarija, JAV, Škotija) - Už aukštos gebos krio-elektroninės mikroskopijos biomolekulių struktūros nustatymui sukūrimą

2018, Frances H. Arnold (JAV, „už kryptingos fermentų evoliucijos tyrimus“); George P. Smith (JAV) ir Gregory P. Winter (JK) - „už peptide ir antikūnių faginio displėjaus sukūrimą ir panaudojimą“

2019, John B. Goodenough (Vokietija), Stanley Whittingham (Anglija), Akira Yoshino (Japonija) - „už ličio joninių akumuliatorių sukūrimą“

2020, Emmanuelle Charpentier (Prancūzija), Jennifer A. Doudna (JAV) – „už genų redagavimo metodo išvystymą“

2021, Benjamin List (Vokietija) ir David MacMillan (Škotija) - „už asimetrinės organokatalizės išvystymą“

2022, Carolyn R. Bertozzi (JAV), Morten Meldal (Danija), K. Barry Sharpless (JAV) - „už spragtelėjimo (click) chemijos ir bioortogonalios chemijos išvystymą“

2023, Moungi G. Bawendi (Prancūzija, JAV), Louis E. Brus (JAV), Aleksėjus Jekimovas(Rusija, JAV) - „už esminius atradimus nanotechnologijų srityje, ypač už kvantinių taškų atradimą ir jų teorijos išvystymą“

Nobelio fizikos premijos laureatai
Nobelio literatūros premijos laureatai
Ig nobel premija
Vartiklis