Igoris Pomerancevas


      *

Pabučiavau ją, berods, penketą
su puse karto.
Ir kiekvienąsyk ji nusukdavo akis
ir pavirsdavo paukščiu:
girdi, čia jau ne aš,
nežinau, kas čia dedas...
Nuo to laiko į klausimą:
"Ar bučiavai kada paukštį?"
aš paprastai atsakau teigiamai.

      *

Mėgstu aš šitą epą
ne už keturių tūkstantmečių galybę,
ne už prakrito sluoksnius ir
              sanskrito antsluoksnius
netgi ne už įstabią kraujo jūrą
             palei Hastinapuros sienas,
o už tai, kad
kuomet ją bučiuoju,
kuomet pažodžiui
ja užsikemšu burną,
kažin kur trachėjoj
savaime
išlenda
ir grumendamas ritasi
katakombomis kūno
išverstakis
ugnimi spjaudantis
"Mahabharata",
"Mahabharata!.."


Vertė Sigitas Geda


W. Szymborska. Eilėraščiai...
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
Hugo Loetscher. Uždanga po uždangos po uždangos
Bronius Mackevičius. Purienos ir kt.
Skaitinių, poezijos ir fantastikos puslapis
Vartiklis