Kas nutinka danguje?

Dangaus akmenys 2018 m. spalį  

Spalį kiek džiugins ir meteorų lietūs: drakonidai, tauridai (šiauriniai ir pietiniai) ir orionidai. Drakonidai (jie ir Džakobinidai) šmėkščios spalio 6-10 d. Jų srautas periodinis, kilę iš 21P Giacobini-Zinner kometos, kurią 1900 m. atrado M. Giacobini, tačiau ją pametė ir vėl ją 1913 m. iš naujo atrado atrado E. Zinner‘is. Jie kintantys, nevienodai intensyvūs. 2018 m. sąlygos palankios; maksimumas spalio 8 d. Aplankys ir pati kometa, danguje stebima nuo birželio iki lapkričio: nuo spalio mėnesio – rytais.

Orionidai susiję su Halio kometa, ką pirmąkart 1911 m. nurodė Olivjė. Jų aktyvumas trunka nuo spalio 2 d. iki lapkričio 7 d.; maksimumas – spalio 21 d. meteorai ryškūs, balti, dažnai danguje paliekantys ilgai neišnykstančius pėdsakus.

Pietiniai tauridai aktyvūs nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 20 d. (maksimumas spalio 10 d.), o šiauriniai – nuo spalio 20 d. iki gruodžio 10 d. (maksimumas lapkričio 12 d.).


Ką stebėsime 2018 m. gruodį?  

Dangaus akmenys

Neįprastais, visuotinį dėmesį pritraukusiais meteorų žybsniais prasideda Dž. Vindemo romanas „Trifidų dienos“ (1951):
„Dieną naujienose buvo pranešama, kad praeitą naktį virš Kalifornijos stebėti kažkokie ryškūs žali žybsniai“.

Iki gruodžio 10 d. (nuo spalio 20-os) tebeaktyvūs tauridai (siejami su Enkės kometa), turintys dvi atšakas: šiaurinę (tebesitęsiančią gruodį) ir pietinę (iki lapkričio 20 d.). Meteorai lėti, gali pasitaikyti ryškių bolidų. D. Steel’as ir B. Napier’as netgi spėjo, kad Tunguskos įvykį sukėlė stambus tauridas. Jų radiantas yra Tauro žvaigždyne.

Juos pratęs geminidai (gruodžio 4-17 d.) su dideliu kiekiu greitų ir ryškių meteorų. Lietuvoje jų maksimumas naktį bus apie 4 val. Šiemet jie turėtų pateikti puikų reginį – iki 120 krintančių žvaigždžių per valandą. Srauto radiantas Dvynių žvaigždyne (lot. Gemini). Spėjama, kad jų srautą sukėlė Fajetono asteroidas (3200), o pirmąkart jie stebėti 1862 m.

Vėliau ateis eilė a-monocerotidams – maksimumas gruodžio 21 d. (o prasidės nuo lapkričio 20 d.), t.y. dvi dienos iki pilnaties, kas stebėtojų visai nedžiugins. Srautas silpnas, dar nepakankamai ištirtas, o pavadinimą gavo nuo Vienaragio žvaigždyno (lot. Monoceros).

Kartu su jais šmėžuos ursidai - gruodžio 17-26 d., maksimumas gruodžio 22 d. per pilnatį. Jų radiantas virš horizonto Mažųjų Grįžulo ratų žvaigždyne (lot. Ursa Minor). Intensyvumas – apie 10 ursidų per valandą.

Be to gruodį bus galima stebėti 46P/Virtaneno kometą – trumpo periodo (5,4 m) iš Jupiterio šeimos. Šiemet ji praeidama savo perihelį (gruodžio 11 d.) kartu ir priartės prie žemės arčiausiai (0,07 a.v.). Tuo metu ji bus +3-+4 ryškio ir dangumi slinks labai sparčiai (Mėnulio disko skersmens atstumą įveiks per 2,7 val.).

Kas planetų pasaulyje?..

Jau senokai nebuvo planetų ryto danguje, - ir nebuvo akstino anksti keltis. Ir štai pagaliau pasirodo rytiniai svečiai – „vieversių“ džiaugsmui. Paradui vadovauja Venera, Mergelėje spindinti iki pat Saulei tekant. Nuo gruodžio 14 d. ji persikels į Svarstykles. Gruodį ji bus pasiekusi 4 val. „ekspozicijos“ laikotarpį, o ryškumas pasieks - 4,48m. Ji tiesiog įsiliepsnos – tik gaila, kad jos regimas skersmuo sumažės beveik 2 k. ir nieko čia nepadarysi – atsigręždama į mus apšviestu veidu, Afroditė tuo pačiu tolsta nuo mūsų. O Venerą palydės Cerera – tik aukščiau ir kairiau.

Į ryto metą persikėlė ir Jupiteris, - skubėdamas į pasimatymą su Venera. Atstumas tarp jų sumažėjo iki 10o, tačiau, matyt, jam nusibodo svyruoti Svarstyklėse, - ir gruodį jis persikelia į Skorpioną, o gruodžio 13 d. jis jau Gyvatnešyje, kur liks iki metų pabaigos. O gruodžio 21 d. virš Jupiterio praslinks Merkurijus, - puikus momentas jį atpažinti.

A. Klarkas „Marso smėlynuose“ rašė: „Marsą kolonizuoti sunkiau. Tačiau ir jėgų mes turime gerokai daugiau. Duokit mums laiko ir žmonių – ir tapsim ne prasčiau už Žemę. Net dabar mažai kas nori išvažiuoti. Gal dabar Žemei Marsas ir nereikalingas, tačiau anksčiau ar vėliau jo jai prireiks“.

Taigi, Marsą paminėti reikia. Gruodį jis jau bus Vandenio žvaigždyne, kur gruodžio 8 d. suartės su Neptūnu – juos skirs vos 3’. Nukreipkite teleskopus į Marsą ir fotografuokite, o Neptūną gausite priedo nemokamai! Kuo arčiau vakaro, tuo geriau, o 25o virš horizonto – ne riba.

Papildomai skaitykite:
Dangaus ženklai
Kometų tyrimai
R.V. Kometos stebėjimas
Nežinomi kosmonautai
Lyginamoji kosmologija
Išsiderinusi kosmoso muzika
Kosmosui reikia geros šluotos
Kas švyti vasario nakties danguje?
Koks dangus buvo 1999 m. kovo mėn.?
Į ką verta žvalgytis 2018-ųjų rugpjūtį?
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Etnokosmologija: Atviras laiškas
Bijome žmonių, ne asteroidų
Nepaprasti dangaus ženklai
Keistas sprogimas Jukone
Visatos modeliai
NSO.lt svetainė
Vartiklis