http://www.spauda.lt Naujausi www.Spauda.LT puslapiai ir svetainės naujienos lt Mon, 05 Mar 2012 00:00:01 GMT Mon, 05 Mar 2012 00:00:01 GMT (C)2005-2012, SPAUDA.LT. All rights reserved. j.skendelis@elnet.lt j.skendelis@elnet.lt Hipatija (apie 355-370 – 415/416 m., Hypatia) – iškili matematikė, astronomė ir filosofė, neoplatonizmo atstovė, maždaug nuo 400 m. Aleksandrijos platonizmo mokyklos vadovė. Priklausė Atėnų Akademijos tradicijai, atstovaujamai Eudokso iš Knido, bei Plotino (3 a.) mokyklai, pabrėžusiai logikos ir matematikos studijas, empirizmą bei gamtos dėsningumus. Žinių apie ją išliko nedaug; o labiausiai išgarsėjo jos tragiška žūtis. http://www.vartiklis.lt/science/math/hypathia.htm New Mon, 05 Mar 2012 00:00:01 GMT Pateikiama Dausuvos fenomeno tyrinėjimai. http://wiki.4a.lt/wikka.php?wakka=Dausuva New Mon, 05 Mar 2012 00:00:01 GMT Štai pas Herodotą minima, kad faraonas Cheopsas Didžiąją piramidę pastatė už prostitučių uždirbtus pinigus. Tačiau tai buvo kitokia, dievų globojama, prostitucija, - teigia „Venus“... Dauguma senovės kultų tvirtai jautė ir naudojosi ryšiu tarp religinės ir lytinės ekstazės. Pvz., senovės Egipte kasmet buvo keliamos orgijos pagrindinių dievų (Ozyrio, Izidės, Priapo) garbei. Jų žyniai mokė, kad pavasarį, kai Saulės dievas Ozyris apmirusiai gamtai gražina gyvybę, o žemei ir žmonėms – vaisingumą, jis įžengia į Jaučio žvaigždyną. Ozyrio simboliu buvo jautis, o Izidės – karvė, tad nesunku numanyti, kaip buvo švenčiama tų dievybių sąjunga.. Prie egiptiečių žodžio apis (jautis) pridėjus švelnumą reiškiantį priešdėlį „pri-“ gaunamas priapas. Taip vadintas šventasis Ozyrio vaisingumo organas, su kuriuo ir sietas Priapo kultas. Yra manančių, kad jisai į Egiptą atėjo iš Asirijos ir Chaldėjos, kur tasai dievas vadintas Falu. http://www.spauda.lt/bible/texts/dvassex.htm#ancient New Mon, 05 Mar 2012 00:00:01 GMT „Jau ne kartą rašiau, kad reikalingos naujos prasmės arba, tiksliau, - reikia radikaliai permąstyti ankstesnes prasmes“... Vasilijus Nalimovas (1910-1997) – rusų (komių) matematikas, filosofas ir humanistas. Rašė apie transpersonalinę psichologiją. Jo pagrindine domėjimosi sritimi buvo tikimybių filosofija ir jos apraiškos biologijoje, matematikoje ir lingvistikoje. Nagrinėjo gnosticizmo ir misticizmo vaidmenį moksle, tolydumo ir diskretumo problemą. Yra per 30 knygų autorius. http://www.spauda.lt/plato/nalimov.htm New Sun, 04 Mar 2012 00:00:01 GMT Apie laidojimo apeigas – mirusiųjų deginimą - Nepale Tiesą sakant, dabar, kai stoviu ant sraunios kalnų upės poaukščio kranto ir akylai stebiu itin romų, iki menkiausių smulkmenų kruopščiai surežisuotą pasirengimą mirusiųjų deginimo ceremonijai, - kitame upės krante, kur visa tai vyksta, atrodo, nėra nė tos ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų – vien tik žodžiais nenusakomas begalinis reginys, mirusiųjų ir gyvųjų rate laisvės būsena virpantis oras. http://www.spauda.lt/mitai/buddhism/death/fire-nepal.htm New Fri, 02 Mar 2012 00:00:01 GMT Štai klausėme skaitinius apie Susaną. Tegu padidėja vedybinė gėda, tegu atsiremia ji į tokį tvirtą pagrindą ir sutvirtinama tokia siena, kad išvytų visus pikta mintijančius prieš ją ir atskleistų melagingus liudytojus. Išliko tyra moteris, turėjusi mirti, jei nebūtų buvę matančio tai, kas nematoma teisėjams. Užrašyti jos sode, jos pasivaikščiojimo vietoje pasakyti žodžiai, kokių negirdėjo niekas, be tų dviejų, panorusių pasikėsinti į svetimos moters garbę ir sumintijusių melagingą liudijimą apie ją. Tik tiedu girdėjo tuos žodžius: „Patekau į spąstus! Nes jei tai darysiu, man bus mirtis; jei to nedarysiu, neištrūksiu iš jūsų rankų. O vis dėlto geriau man patekti į jūsų rankas, negu nusidėti Viešpaties akyse“ (Dan 13:22-23). Su panieka ji priėmė tai, ką išgirdo, nes bijo to, kurio nematė. Aišku, dieviškam žvilgsniui ji buvo matoma, ne taip kad Dievas jos nematytų, kaip ji nematė jo. Matė Dievas tai, ką pats sutvėrė, stebėjo savo tvarinį, gyveno savo šventykloje, pats joje buvo ir atsakė pikta sumaniusiems. Tad jei paliktų moterį – ištikimybės šaltinį, žūtų ir pati ištikimybė. „Patekau į spąstus“, sako ji, tačiau ji žinojo apie galintį ją sulaikyti nuo dvasios nuopuolio ir apginti nuo apsukrių liudininkų klastos, tarsi kokio pražūtingo vėjo. Jos ištikimybė nesuskilo, nes Viešpats buvo jos prievaizdu. Štai pasigirdo klyksmas, subėgo visi ir nuėjo į teismą. Namiškiai patikėjo liudininkų melu. Ir nors ankstesnis jos tyrumas, nesuteptas gyvenimas, tarytum, buvo pakankamu jos ištikimybės įrodymu, tačiau gi suabejoti seniūnais (liudininkais) atrodė nedora. Jokio panašaus gando nebuvo apie Susaną. Jie – meluojantys liudininkai, tačiau tai kol kas težino Dievas. Vienu tikėjo namiškiai, kita regėjo Dievas. Tačiau ką Dievas matė, žmonės nežinojo. Atrodė yra teisinga tikėti seniūnais – melagiais. Taigi, Susanai buvo lemta mirti. Beje, net jei būtų miręs kūnas, ištikimybė būtų apvainikuota. Tačiau Viešpats išgirdo besimeldžiančiąją, neleido jai mirti, sulaikė ją nuo svetimavimo. Viešpats sužadino Danielio, jauno amžiumi, tačiau stiprios garbės, šventąją dvasią. Kadangi jame glūdėjo pranašiška dvasia, jis iškart pastebėjo liudininkų klastą. Tačiau reikėjo kitiems įrodyti tai, ką pats matė. „Grįžkite į teismo vietą, nes jie melagingai prieš ją liudijo“, - pasakė pranašas. Tačiau, kad jie melagiai, žinojo tik tasai, kuriam tai Šventosios dvasios atskleista. Reikėjo tai kitiems parodyti. Ir štai, norėdamas atskleisti melagystę, Danielis prašo, kad jiedu būtų atskirti vienas nuo kito. Tada apklausia po vieną. Ir nors abu turėjo tą pačią aistrą, tačiau nespėjo susitarti. Vienas, paklaustas, po kokiu medžiu jis matė svetimavimą, atsakė, kad po mastikmedžiu, o kitas – kad po ąžuolu. Liudininkų parodymų neatitikimas atskleidė tiesą ir išgelbėjo nekaltąją. http://www.spauda.lt/bible/nt/susanna-aug.htm New Fri, 02 Mar 2012 00:00:01 GMT Yra prielaida, kad egzistuoja ypatingas, anapusinis arba subtilusis pasaulis, kuriame egzistenciją pratęsia energetinė žmogaus esatis, kuri paprasčiau vadinama siela. Tą vietą galima būtų pavadinti jungiuoju pasauliu. Tasai pasaulio koordinatės tos pačios kaip ir mūsiškio, į jį galima patekti bet kurioje vietoje be jokių portalų pagalbos. O jo gyventojai – buvę žemiečiai bei vietiniai – įprastinėmis aplinkybėmis nesąveikauja su mūsų pasauliu ne vien dėl savo energetinės prigimties, tačiau ir dėl nepriklausomybės nuo laiko koordinatės. Pirmasis, ne vien kaip pokštą ar legendas, o panaudojant foto ir kino dokumentus, apie jį prakalbo Liučano Bokonė, aptikęs, kad aplinkiniame pasaulyje tiesiog knibžda nematomų būtybių, tarp kurių yra ir panašių į žmones. Tiesa, tą „sensaciją“ pasičiupo tik tų pažiūrų šalininkai, o oficialusis mokslas niekinamai tyli. Daugeliu atvejų jungiojo pasaulio esybės nepakelia ryškios šviesos ir joje neretai dematerializuojasi. Jų metas – naktis. Mes miegam – jie būdrauja (nors vargu ar joms išvis reikalingas miegas). Nieko nepaprasto tame nėra – taip bent jau gyvena mūsų pasaulio pelėdos (ir ne tik jos). http://www.nso.lt/lucid/parallel-guests.htm New Mon, 27 Feb 2012 00:00:01 GMT Vienas 20 a. pradžios iškilių intelektualų buvo Rolfas iš Manheimo, įgudęs matematikoje, etikoje, religijoje ir filosofijoje. Jis dėstė mintis apie Urseele, pasaulio ir Dievo sielą, ir laikėsi nuomonės, kad kiekvienas gyvūnas turėtų būti apibūdintas kaip tos abstrakčios sąvokos dalis. Ši koncepcija patraukė daugelio vokiečių filosofų dėmesį. Aistringas skaitytojas ir talentingas poetas, Rolfas susirašinėjo su daugeliu Europos intelektualų. Rolfo sekretorė ir biografė frau Paula Moekel gyrė jo charakterį: kilnus, nesavanaudiškas ir užjaučiantis, nors pačio gyvenime netrūko liūdnų akimirkų. Rolfas buvo vedęs lengvabūdę ir neiškilaus proto merginą, neprilygusia jam matematikoje ir nerodžiusioje jokio susidomėjimo filosofija. Tai nesutrukdė jiems susilaukti 10 vaikų, tačiau dauguma jų mirė būdami maži. Kai suvažinėjo jo sūnų Rolandą, Rolfas užpuolė vairuotoją, tačiau neužrašyta, kuo baigėsi tas konfliktas. Šiaip, Rolfui netrūko agresyvumo – ir vienas jo mėgiamų laisvalaikio užsiėmimų buvo žiurkių medžioklė. O vieną kartai, diskutuodamas su kitu intelektualu, Rolfas supyko, užpuolė jį ir rimtai sužeidė. Karo išvakarėse, Rolfas sakė, kad karas buvo teisėtas, nes prancūzai užpuolė šventąją vokiečių žemę. Karui įsisiūbavus, mąstytojo mintis pamažu kito, jis ėmė reikšti pacifistines, kartais netgi feministines nuomones. Rolfas mirė nuo plaučių uždegimo 1919-ais – ir po mirties išleista jo autobiografija ir laiškų rinktinė. Rolfas buvo Tomo Mano ir H. Hesės amžininkas. Tik vienas nedidelis skirtumas nuo jų – Rolfas buvo šuo, o tiksliau, Airedale terjeras. http://www.nso.lt/life/canines.htm New Mon, 27 Feb 2012 00:00:01 GMT Kvantinė teorija ir bendroji reliatyvumo teorija gerokai nesutaria. Fizikai bando jas apjungti kvantinės gravitacijos teorijoje – tačiau irgi be sėkmės. Reliatyvumo teorija apibrėžia, kaip didelių mastelių erdvėlaikis gali įgauti daugybę įvairiausių formų, sukurdamas tai, ką mes suvokiame kaip gravitaciją. Tuo tarpu kvantinė mechanika aprašo fizikos dėsnius subatominiame lygyje, tačiau ignoruojant gravitacijos aspektus. Geriausiu kandidatu tų teorijų sujungimui laikoma superstygų teorija, tačiau ir ji dar neduoda atsakymo į iškilusius klausimus. Ir netgi dėl savo vidinės logikos ji iškelia netgi gilesnius darinių ir sąryšių lygius ir, tuo pačiu, dar labiau gluminančių išvadų pluoštą. Tačiau einama ir kitu keliu – paimant keletą pagrindinių sudedamųjų, jie sujungiami remiantis gerai žinomais kvantiniais principais, gerai suplakti, leisti nusistovėti – turėsime kvantinį erdvėlaikį. Paėmus kitaip, jei tuščią erdvėlaikį laikome tarsi kažkokia nemateriali substancija, sudaryta iš didelio kiekio smulkių, nestruktūrizuotų atplaišų, ir leidžiame tems blokeliams sąveikauti laikantis paprastų gravitacijos ir kvantinės gravitacijos nustatytų taisyklių, tai jie spontaniškai susirinks į visumą, kuri daugeliu atvejų atrodys kaip mūsų stebima Visata. Tai panašu į tai, kaip molekulės sudaro kristalines ar amorfines formas. Tad erdvėlaikis labiau primena kinišką troškinį (angl. ) nei išdabintą vestuvių tortą. Jo privalumas tas, kad keičiant pradines sąlygas rezultatas keičiasi nežymiai. Ir tas stabilumas teikia vilčių – panašus saviorganizacijos principai veikia fizikoje, biologijoje ir kitose mokslo srityse. Geras pavyzdys yra dideli varnėnų būriai. Kiekvienas varnėnas bendrauja tik su nedideliu kiekiu kaimynų ir nėra vedlio, nurodančio, ką daryti. Tačiau vis tik būrys veikia tarsi visuma ir juda viena kryptimi. http://www.nso.lt/science/self-quant.htm New Fri, 25 Feb 2012 00:00:01 GMT Šiandien greitas informacijos perdavimas jau nėra problema – elektronika visiems laikams išsprendė šį klausimą. Internetas, mobilusis telefonas ir kiti informacinių technologijų gimdiniai leidžia tai atlikti maksimaliai įmanomu greičiu – tol, kol neatšaukta specialioji reliatyvumo teorija. Tačiau taip buvo ne visada Akivaizdu, kuo greitesnis korespondencijos persiuntimas, tuo geriau. Todėl nenuostabu, kad vos išradus šaunamąjį ginklą, kažkam į galvą šovė paklydusi mintis – o kodėl nepašaudžius laiškais?! Taip atsirado specialios patrankos, kurias statė miestuose apgulties atvejams. Naktį iš patrankos buvo galima iššauti kur nors į artimiausius krūmus, iš kurių sviedinį su korespondencija šnipai turėjo pristatyti į reikiamą vietą. Atsakymai, dėl aiškių priežasčių, tokiu būdu nebuvo pristatomi. Vystantis ryšio priemonėms – telegrafui, telefonui, radijui – pašto pabūklai tarytum turėjo išnykti. Tačiau 20 a. 4-me dešimtm. kaip tik pradėjo vystytis raketų technika, todėl spartaus korespondencijos pristatymo idėja vėl grįžo į pirmus laikraščių puslapius. http://www.nso.lt/history/mail-rocket.htm New Fri, 25 Feb 2012 00:00:01 GMT Švedų tyrinėtojai Baltijos dugne aptiko keistą, apvalaus erdvėlaivio formos objektą. Paskendusių laivų ieškotojų komanda „Ocean Explorer“ naudojo ultragarso įrenginį, kurio pagalba ant dugno tikėjosi aptikti laivų su brangenybėmis. 1997 m. komanda jau „uždirbo” kelis milijonus dolerių, kai atrado prekybinio laivo “Jonkoping” liekanas. Komanda 2011 m. birželio 19 d. ir aptiko tą keistą objektą. Vienas jų, atradęs objektą, Peter Lindberg, pasakojo žurnalistams: 87 m gylyje, tarp Švedijos ir Suomijos, pamatėme didelį skritulį, apie 18 m pločio. Mačiau daug keistų dalykų, tačiau per 18 metų profesionalaus darbo, nieko panašaus nebuvau matęs. Forma buvo absoliučiai apvali. http://www.nso.lt/lt/ufo-lt.htm#ufo-baltic New Fri, 25 Feb 2012 00:00:01 GMT Pirminiai dvyniai - pirminiai skaičiai, kurių skirtumas yra 2. Tai poros (3, 5), (5, 7), (11, 13), (17, 19), ... Mažesnis iš dvynių vadinamas Čeno pirminiu skaičiumi. Manoma, kad pirminių dvynių yra begalinis skaičius, tačiau tai nėra įrodyta. 1849 m. šį pirminių dvynių teiginį apibendrino A. de Polignac‘as – kad yra be galo daug pirminių skaičių besiskiriančių bet kokiu lyginiu skaičiumi. O griežtesne forma Hardy; John Littlewood teiginys teigia apie pirminių dvynių pasiskirstymą. http://www.spauda.lt/science/math/twins.htm New Mon, 20 Feb 2012 00:00:01 GMT Tarsi valdytojas, kuris nusiima ginklus ir nusivelka drabužius, apsivelka kitus karališkus drabužius, taip ir Šviesos apaštalas nusiėmė kovinius aprėdus, sėdo į Šviesos laivą, priėmė dievišką aprangą, Šviesos diademą ir nuostabų vainiką, ir su dideliu džiugesiu, kartu su Šviesos dievybėmis, lydėjusiomis jį iš dešinės ir kairės, skambant čango garsams ir džiugiai giesmei, nuskrido su dieviška galia, tarsi žaibas greitas ir reginys švytintis, skubėdamas prie Šviesos patekėjimo stulpo Mėnulio sferoje, į dieviško susirinkimo vietą, ir pasiliko pas dievą Ormuzdą. http://www.spauda.lt/plato/mani.htm New Mon, 02 Jan 2012 00:00:01 GMT Jei įsigilinsime į juos, pamatysime, kad jų tikslas tikrai nebuvo Jeruzalės ir jos apylinkių apsauga. Kryžiaus žygiai prasidėjo 11 a., kai dauguma Europos kilmingųjų buvo godžiais ir neraštingais banditais, savo gyvenimą skyrę šeimos turtų didinimui per žudynes ir smurtą. Ir čia pasirodo Šv. Bernardas iš Klervo, pasišventęs Juodosios Marijos kulto narys, siekiantis sukurti teokratinį Naujojo pasaulio ordiną. Jam kilo mintis, kaip galima būtų suvaldyti įstatymų nesilaikančius kilminguosius, į kuriuos su panieka žvelgė Bažnyčia, o dar geriau, - išplukdyti į Rytus. Ir įkalbėjo juos vykti į kelis kryžiaus žygius, kad išvalytų Šventąją žemę nuo musulmonų. Tačiau tikroji priežastis buvo apvalyti Europą nuo jų ir kartu papildyti Bažnyčios iždą karo grobiu. Pats Šv. Bernardas po Kryžiaus žygių rašė: „Tikrai labai gerai, kad rasite vos keletą žmonių tarp daugybės, kurie sugarmėjo į Šventąją žemę, kurie nebūtų netikintys niekšai, šventvagiški plėšikai, žmogžudžiai, melagiai, ištvirkautojai, ir kurių išvykimas iš Europos yra neabejotina nauda, matant, kad žmonės Europoje džiaugiasi matydami jų nugaras, ir žmonės, kuriems padėti jie eina į Šventąją žemę, džiaugiasi juos matydami! Tikrai naudinga gyvenantiems abiejose jūros pusėse, ne jie gina vieną pusę ir susilaiko nuo puldinėjimų kitoje!“ http://www.spauda.lt/history/mystery/crusades.htm New Fri, 30 Dec 2011 00:00:01 GMT Styvas Džobsas buvo keista asmenybė ir, kaip atrodo, sunkaus charakterio. Gimė Kalifornijoje 6-ojo dešimtm. viduryje ir matė 7-ojo dešimtm. minties, laisvės ir stiliaus revoliuciją. Atrodytų, kad šiandien nėra nieko paprasčiau, kaip kalbėti apie gėlių vaikus, kontr-kultūrą, klajones ir narkotikus, tačiau iš tikro laikmetis nebuvo toks paprastas. Kalifornija buvo sklidina tos revoliucinės energijos, tačiau Styvas gyveno Silicio slėnyje ir į viską žvelgė truputį kitaip. Tai buvo „garažuose“ steigiamų kompanijų laikas. Iš elektronikos buvo uždirbama nemažai pinigų ir visa, ko reikėjo, reikėjo gabumų ir atkaklaus darbo. Tokioje aplinkoje buvo neišvengiama, kad Styvas nesusidomėtų elektronika. Tačiau jis niekada iš tikro ir neįsikirto į formalią teoriją, kaip visa tai veikia. Jis visada buvo gabus, tačiau nekantrus mokinys, - pernelyg skubantis, kad darytų juodą darbą. Bet jis tikėjo, kad žino viską apie elektroniką, kol nesutiko Woz‘o. http://www.hot.lt/articles/jobs.htm New Fri, 30 Dec 2011 00:00:01 GMT Gyvi organizmai dideliais atstumais perduoda neužregistruojamus signalus, galinčius pakeisti visa, kas gyva, vystymąsi, bakterijų, virusų, ląstelių kolonijų dauginimąsi, jų diferenciaciją ir specializaciją, tiesiogine prasme sukurti gyvą organizmą iš baltyminių-nukleininių struktūrų gniužulo. O žmogaus siunčiami signalai gali pakeisti prietaisų veikimą) ir, gali būti, net laiko tėkmę – ir tai padaryti kelių šimtų kilometrų atstumu (tik pagalvokite, kokios galimos pasekmės, jei veikiamos – greitinamos ar lėtinamos – branduolinės reakcijos). Dar labiau stebinantis yra gyvasis laukas, esantis tarsi antrąja „aš“ dalimi. Ir kai pradžioje žmonių nebuvo daug, genties nariai vienas kitą „matė“, kad ir kaip toli jie būtų vienas nuo kito nutolę – tai ir yra telepatija, tolimasis regėjimas, erdvinių holografinių vaizdų matymas. Ir tik vėliau, kai tas sudėtingas mechanizmas ištobulėjo, atsirado poreikis paprastesniam, labiau imperatyviam informaciniam mechanizmui – atsiranda garsai, žodžiai, kalba. Tad mūsų „kalbinis intelektas“, verbaliniai ir semantiniai laukai (negalima nesutikti su Nalimovu) tėra antrinė žmogaus sąmonės prigimtis bei gerokai primityvesnės jos apraiška. O pirminė prigimtis atsitraukė ir išliko gyvenimo būde, religinėse apeigose, folklore (tiek senieji šaltiniai, tiek mitai bei legendos liudija apie žmonių turėtą sugebėjimą „kalbėtis“ su gyvūnais, kita gyvąja gamta). Taigi religija yra ne išvestinis, o pirminis pagrindas, kuri išsaugojo sąmonę jos pirmaprade, lauko forma. Taigi visai kitaip reiktų vertinti tiek biblinių autorių, tiek vadinamųjų intuityvistų raštus http://www.nso.lt/life/live-field.htm New Thu, 29 Dec 2011 00:00:01 GMT Bianca Lamblin (g. 1921 m.) - filosofijos mokslo daktarė. Dėstė keliuose Paryžiaus universitetuose. Išleido „Memoires d‘une jeune fille derangee“ (1993). Pagrindiniai knygos veikėjai, Simona de Bovuar ir Žanas Polis Sartras, patys sąmoningai pasirinko gyvenimą „stikliniame name“. Simonos prisiminimai „Rimtos merginos memuarai“, „Jėgų žydėjime“, „Daiktų galia“, „Atsisveikinimo apeigos“ apima praktiškai visą jos gyvenimą. Ji publikavo laiškus, dienoraščius, užrašų knygutes be jokių kupiūrų, sąmoningai nenuslėpdama nei buitinių, nei intymių detalių. To pagrindas – įsitikinimas, kad rašytojo išpažintis turi padėti žmonėms pažinti save pačius. Rašytojas neturi ir negali nieko slėpti nuo skaitytojo, kad apsinuoginimas privalo būti visiškas. Tačiau, matyt, Simona de Bovuar būtų labai nustebusi, sužinojusi, kad ne visi, gyvenę greta jos ir apie kuriuos ji taip atvirai pasakojo, siekia būti taip apsinuoginę. Bianca Lamblin – ne rašytoja ir net ne literatorė. Simonos de Bovuar bei Sartro mokinė ir draugė, baigusi Sorbonos filosofijos fakultetą ir dėsčiusi filosofiją, nepuoselėjo jokių minčių apie rašymą. Pirmąkart plunksnos ėmėsi sulaukusi 70 m., kai perskaitė jau po Simonos de Bovuar mirties išleistus jos dienoraščius bei laiškus. Suvokusi, kokį vaidmenį jai skyrė garsūs vyresnieji draugai – vaidmenį, kurį ji pati matė kitaip – pajuto skausmą bei pažeminimą ir panoro papasakoti „visą tiesą“. Šiuose prisiminimuose jaučiamas įskaudinto žmogaus, savo ar ne savo valia atsidūrusio greta didžiųjų žmonių ir nusivylusio savo vaidmeniu, gaidelės. http://www.spauda.lt/skaityti/manifest/bianca.htm New Mon, 26 Dec 2011 00:00:01 GMT Pasaulyje gyvena 50 mln. pilnaverčių žmonių. Kaip baisu matyti, kad likusieji - aklieji, tačiau nežinantys, kad jie akli. Moteris, pasivadinusi Rusandra, duoda interviu apie ateitį… http://www.nso.lt/lucid/pdf/ruksandra-2012.pdf New Mon, 26 Dec 2011 00:00:01 GMT Ar galite daugiau papasakoti apie save? Užaugau Jungtinėse valstijose, mažame miestelyje Džordžijos pelkių viduryje. Daugumą laiko praleidau žvejodama ir medžiodama, eidama į žygius bei stovyklaudama, kartu besisaugant vorų ir gyvačių. Kai nebūdavau lauke, skaičiau arba žaidžiau bridžą. Mokiausi ir gavau anglų kalbos magistro laipsnį, ypatingą dėmesį skiriant pasaulio mitologiją bei sakmes. Mano pasirinkimas buvo graikų mitologija. Tapau anglų kalbos mokytoja, tačiau netrukus palikau šią profesiją, persikeldama į Atlantą (Džordžija), kur daugelį metų dirbau redaktore, dizainere ir duomenų bazių tvarkytoja. Tapau aktyvia turnyrų bridžo žaidėja. Kada pirmą kartą išgirdote apie Festo diską ir kodėl nusprendėte jį tirti? Gyvendama Atlantoje, 1993 m. grįžau namo iš Šiaurės Amerikos bridžo čempionato Orlande (Florida), kur gerai sužaidžiau „Spingolde“, nacionaliniame turnyre, kuriame dalyvavo nemažai pasaulio čempionų. Norint gerai žaisti tokiu lygiu, reikia turėti talentą tam tikrų šablonų (angl., pattern) atpažinimui, nes norint laimėti bridže reikia sugebėti daryti išvadas apie derinius, kurių nematote iš to, ką matote. Analizuojant žinomus darinius, įsivaizduojama, kokias kortas gali turėti varžovai, ir žaidžiama, remiantis tomis prielaidomis. Taip pat ėmiau labai domėtis misticizmu ir nagrinėjau senovės misterijas, siekdama daugiau sužinoti apie misticizmą senovėje. Sugrįžusi iš bridžo turnyro, nuėjau į biblioteką, kad pratęsčiau tyrinėjimus apie Didžiąją piramidę, tikėdamasi rasti kažką apie piramidę, kaip archeoastronominio reiškinį. Taip pat domėjausi egiptietiškomis mistinėmis mokyklomis bei jų religija. http://www.nso.lt/misc/claire-watson.htm New Wed, 23 Nov 2011 00:00:01 GMT Perpetum mobile (amžinasis variklis) jau yra sukurtas! Dar daugiau, mes juo naudojamės. Mes esame jo dalis. Tai visata, amžinai judanti, amžinai besikeičianti, bet ar niekada nesustojanti? O jei sustoja, koks variklis ją vėl priverčia judėti? Tyrinėjant erdvę B, manau, pirmiausia, ką iš esmės galime naujo atrasti, tai, kad kiekviena dalelė yra tiek pat begalinė, kiek ir visas mūsų pasaulis. Begalinė, ne tik savo įvairove, bet begalinė ir savo erdve. http://www.spauda.lt/science/cosmos/new-universe-shape.htm New Wed, 09 Nov 2011 00:00:01 GMT Claire Watson, bandydama perskaityti Festo diską, taip paniro į jį, kad pradėjo sapnuoti neįprastus sapnus, kuriuose save matė graikų kariu, su sandalais, skydu ir kardu. Vis kartojosi vienas sapnas, kuriame tasai graikų karys bėgiojo nuo vieno namo prie kito, bandydamas nuo gaisro išgelbėti juose esančius žmones ir nuo milžiniškos bangos, kuri kilo ties horizontu jūroje. Toji griaunama ir liepsnų laižoma vieta jai pasirodė pažįstama ir ji palaikė ją Kreta, kai išsiveržė Santorinio Thera ugnikalnis. Ji pradėjo galvoti, ar Festo diskas nėra kokio išsiveržimo ir jį sekusio cunamio aprašymas. Kituose sapnuose Claire keliavo po įvairias planetas Visatoje, kurių gyventojai visada nustebdavo ją pamatę ir norėjo jai papasakoti apie savo pasaulius. Dar kituose sapnuose ji po Visatą keliavo milžinišku erdvėlaiviu kaip vienas įgulos narių. Ji lankėsi įvairiuose to laivo skyriuose, kur jai būdavo paaiškinama, kaip laivas funkcionuoja. Taip pat ji galėjo išbandyti įvairius prietaisus, iš kurių jai labiausiai patiko „translokatorius“, perkeliantis į norimą tašką. http://www.nso.lt/misc/phaistos-watson.htm New Mon, 31 Oct 2011 00:00:01 GMT Šiandien neretai kvakerius laiko nepavojinga, jei ne gerbtina, krikščionių sekta. Ir netgi Britanijoje Religinė draugų draugija, kaip formaliai vadinami kvakeriai, dabar netgi beveik nelaikoma religine jaučiantis komfortabiliau teigiant, kad jie „dalijosi gyvenimo būdu, o ne tikėjimu“ ir priskiriant jų nariais ir ateistus bei humanistus. http://www.spauda.lt/bible/history/quakers.htm New Mon, 31 Oct 2011 00:00:01 GMT Atvykote į nedidelį žavų nedidelį miestelį, kuriame iki tol niekada nebuvote, sankryžoje prie bažnyčios užsidegė žalia spalva, einate per gatvę, o priešais jus ateina senutė... ir staiga pajuntate, kad jau buvote čia –ta pati bažnyčia, sankryžą ir per gatvę einanti senutė, lygiai taip pat einanti pasiramsčiuodama lazdele. Tik prasilenkiant su ja aptinkate, kad reali scena ne visiškai atitinka kilusią mintyse. Ir prisimenate, kad čia niekad nebuvote. Sugrįžtame į tikrovę, tačiau neįprastumo jausmas lieka. Tyrimai rodo, kad iki 90 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra turėję „deja vu“ (dežavu) potyrį. Paprastai jis tetrunka vos kelias sekundes. Paaugliai ir jauni žmonės sapnus „atmerktomis akimis“ regi dažniau nei pagyvenę, tačiau „deja vu“ patiria visos amžiaus grupės, ypač esant pavargus ar stresui. O kai kurie žmonės patiria ir atvirkštinį pojūtį, vadinamą „jamais vu“ (žemėvu), t.y., patekę į anksčiau lankytą vietą ar sutikę anksčiau pažinotus žmones, jaučia, tarsi to niekada nebūtų buvę. http://www.nso.lt/lucid/deja-vu.htm New Mon, 24 Oct 2011 00:00:01 GMT