40 šventųjų chadisų

1 dalis  |  2 dalis  |  3 dalis              

3 dalis

H. 25. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Kas parodys priešiškumą pasišventusiu Man, su tuo būsiu nesantaikoje. Mano tarnas nepriartės prie Manęs su labiau Mano mėgiamu nei religinės prievolės, kurias jam pavedžiau, ir Mano tarnas prisiartins prie Manęs su papildomais darbais taip, kad jis Man patiks. Kai jis man patinka, aš girdžiu, ką jis girdi, matau, ką jis mato, ranka, su kuria jis suduoda, ir kojos, kuriomis jis vaikšto. Jei jis Manęs [ko nors] prašys, neabejotinai jam tai duosiu, ir jei jis manęs prašys prieglobsčio, tikrai jį jam suteiksiu. Apie nieką tiek nesirūpinu, kiek Mano tarno sielos supratimu: jis nemėgsta mirties ir aš nemėgstu jam sukelti skausmą.

H. 26. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė: Alachas sakė:

Tikrai, tarp Man pasišventusių palankiausias būsiu tam, kuriam trūksta lėšų ir kuris daug atsiduoda maldai, kuris išsiskiria Viešpaties šlovinimu ir paklūsta Jam viduje15), kuris nepastebimas tarp žmonių ir neišsišoka, kuriam pakanka vien [turimo] maisto, ką jis kantriai „neša“. Tada Pranašas pabarbeno ranka ir tarė: Mirtis anksti ateis pas jį, jį apraudos nedaugelis, jo turtai bus menki.

H. 27. Pagal Masruq, sakiusiu:

Mes paklausėme Abdulos [t.y. ibn Masud] apie šį posakį: ir nesirūpinkite dėl tų, kurie žuvo dėl Alacho, nes jie gyvena su jų Viešpačiu, kaip numatyta. Jis pasakė: Mes to paklausėme ir Pranašas pasakė: Jų sielos yra žaliuose paukščiuose, turinčiuose žibintus nuo Sosto, lekiojančių laisvai ir džiaugsmingai Rojuje ir randančių prieglobstį tuose žibintuose. Tad Viešpats žvilgtelėjo į juos ir tarė: Ar ko norite? Jie pasakė: Ko mes galime norėti, jei lekiojame laisvai su džiaugsmu Rojuje. Ir taip Jis klausė tris kartus. Kai jie pasakė, kad jie nenorėtų būtų trukdomi [vėl] klausiami, jie tarė: O Viešpatie, mes norėtumėm. Kad Tu mūsų sielas vėl sugražintum į mūsų kūnus, kad vėl galėtumėm kovoti už Tave. Ir kai jis pamatė, kad jiems nieko nereikia, jiems buvo leista likti [kaip yra].

H. 28. Pagal Jundub ibn Abdullah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Tarp buvusių iki jūsų buvo žaizdotas žmogus. Jis kentė tokį skausmą, kad paėmė peilį ir persipjovė ranką; ir kraujas tekėjo tol, kol jis mirė. Alachas Visagalis pasakė: Mano tarnas užbėgo man už akių; aš drausiu jam [patekti į] Rojų.

H. 29. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Mano apdovanojimas tikinčiam mano tarnui, jei paimsiu pas save jo geriausią draugą iš gyvenančių žemėje ir jis tai iškęs kantriai vardan manęs, bus ne mažesnis nei Rojus.

H. 30. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Jei mano tarnas norės susitikti su manimi, aš norėsiu su juo susitikti; jei jam nesinorės susitikti su manimi, aš nenorėsiu su juo susitikti. Šio šventojo chadiso Pranašo paaiškinimas: Su tuo, kuris nori susitikti su Alachu, Alachas irgi nori susitikti, o su tuo, kuris nenori susitikti su Alachu, Alachas irgi nenori susitikti. Aiša pasakė: O Alacho Pranaše, ar tai dėl to, kad nepatinka mirtis, nes visiems mums nepatinka mirtis? Pranašas atsakė: Tai ne taip, o labiau tada, kad tikintysis yra gavęs žinią apie Alacho malonę, Jo palaiminimą ir Jo Rojų, jis nori sutikti Alachą ir Alachas nori sutikti jį; bet kai netikintysis yra gavęs žinią apie Alacho bausmę ir Jo nepasitenkinimą, jis nenori sutikti Alacho ir Alachas nenori sutikti jo.

H. 31. Pagal Jundub, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Žmogus sakė: Pagal Alachą, Alachas neatleis tūlam. Į tai Alachas Visagalis pasakė: Kas tas, kuris prisiekia, kad aš neatleidžiu tūlam? Tikrai, aš atleidžiu tūlam ir anuliuoju jūsų [gerus] darbus16) [arba kaip jis sakė].

H. 32. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Žmogus smarkiai nusidėjo, ir kai atėjo mirties metas, jis sūnums nurodė: Kai mirsiu, sudeginkite mane, tada sumalkite ir [mano pelenus] išbarstykite jūroje, nes. Pagal Alachą, kai mano Viešpats mane paims, Jis mane taip nubaus, kaip [dar] nieko nebaudė. Taip jie ir padarė su juo. Tada Jis paliepė žemei: Išaugink, ką gavai – ir tai jis buvo. Ir Jis tarė jam: Kas paskatino tave padaryti tai, ką padarei? Jis pasakė: Tavęs bijodamas, o Viešpatie, - ir todėl Jis jam atleido.

H. 33. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

[Alacho] tarnas nusidėjo ir tarė: O Alache, atleisk mano nuodėmę. Ir Jis pasakė: Mano tarnas nusidėjo ir žino, kad turi Viešpatį, kuris nuodėmes atleidžia arba baudžia už jas. Tada jis vėl nusidėjo ir tarė: O Viešpatie, atleisk mano nuodėmę. Ir Jis pasakė: Mano tarnas nusidėjo ir žino, kad turi Viešpatį, kuris nuodėmes atleidžia arba baudžia už jas. Tada jis vėl nusidėjo ir tarė: O Viešpatie, atleisk mano nuodėmę. Ir Jis pasakė: Mano tarnas nusidėjo ir žino, kad turi Viešpatį, kuris nuodėmes atleidžia arba baudžia už jas. Daryjk ką nori, nes aš atleidau tau.

H. 34. Pagal Anas, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

O Adomo sūnau, tol, kol kreipsies į mane ir prašysi, aš atleisiu tau už tai, ką padarei, ir [to] nelaikysiu galvoje. O Adomo sūnau, jei tavo nuodėmės sieks debesis ir jūs prašysite, kad atleisčiau, aš atleisiu tau. O Adomo sūnau, jei ateisi pas mane su nuodėmėmis, tokios didelėmis kaip žemė, ir būsi prieš mano veidą, nesiprašydamas į draugus man, aš duosiu atleidimą, kokio didelio bereiktų.

H. 35. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Mūsų Viešpats kiekvieną naktį nusileidžia į žemės dangų, kur būna paskutinį nakties trečdalį ir Jis sako: Kas meldžia Manęs į ką galiu atsiliepti? Kas prašo manęs tai, ką galiu duoti? Kas prašo atleidimo, kurį galiu duoti?

Muslimo versijoje chadisas baigiasi žodžiais:
Ir taip jis tęsia, kol prašvinta aušra.

H. 36. Pagal Anas, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Tikintieji susirinks kartu Prisikėlimo dieną ir sakys: Ar neturėtume ko nors paprašyti, kad užtartų mus? Tad jie nueis pas Adomą ir sakys: Tu esi žmonių Tėvas, Alachas sutvėrė tave savo ranka ir privertė angelus nusilenkti ir išmokė visų vardų, tad užtark mus savo Viešpačiui, kad jis paguostų mus šioje vietoje, kur esame. Ir jis pasakys: Nesu tokiu [, kad galėčiau tai padaryti] – ir jis paminės savo blogus darbus bei jausis susigėdęs ir sakys: Eikite pas Nojų, jis yra pirmasis pasiuntinys, kurį Alachas pasiuntė pas žemės gyventojus. Tad jie nueis ir jis pasakys: Nesu tokiu [, kad galėčiau tai padaryti] – ir jis paminės, kad prašė Viešpaties apie tai, ko nežinojo [užtikrintai] darbus bei jausis susigėdęs ir sakys: Eikite pas Gailestingumo draugą [Abraomą]. Tad jie nueis ir jis pasakys: Nesu tokiu. Eikite pas Mozę, tarną, su kuriuo Alachas kalbėjosi ir kuriam davė Torą. Tad jie nueis ir jis pasakys: Nesu tokiu – ir paminės, kad kalbėjo apie kitą gyvenimą nei šis bei jausis susigėdęs Viešpaties akyse ir sakys: Eikite pas Jėzų, Alacho tarną ir pasiuntinį, Alacho žodį ir dvasią. Tad jie nueis ir jis sakys: Nesu tokiu. Eikite pas Mahometą, tarną, kuriam Alachas atleido visus blogus darbus, praeityje ir ateityje. Tad jie ateis pas mane ir turėsiu prašyti leidimo ateiti pas savo Viešpatį, ir leidimas bus duotas, ir kai išvysiu savo Viešpatį, krisiu kniūbsčias prieš jį. Jis leis man taip likti kurį laiką, nes jam tai malonu, o tada tars [man]: Pakelk galvą. Prašyk ir bus suteikta. Kalbėk ir bus išgirsta. Užtarp ir užtarimas bus priimtas. Tad aš pakelsiu galvą ir pašlovinsiu Jį taip, kaip Jis mane mokė. Tada užtarsiu ir jis man duos ribą [žmonėms], tad galėsiu juos įleisti į Rojų. Tada grįšiu pas jį ir, kai jį išvysiu, [nusilenksiu] kaip anksčiau. Tada aš užtarsiu ir jis man duos ribą [žmonėms]. Tad aš juos įleisiu į Rojų. Tada grįšiu trečią kartą ir ketvirtą, ir pasakysiu: Pragaro ugnyje liko tik tie, kuriuos Koranas suvaržė ir kurie čia privalo būti amžinai. Tada iš Pragaro ugnies turi išeiti tas, kuris sakė: Nėra kito dievo, o tik Alachas, ir kuris savo širdyje turi tiek gerumo, kiek sveria miežio grūdas; tada iš Pragaro ugnies išeis tas, kuris sakys: Nėra kito dievo, o tik Alachas, ir kurio gerumas širdyje sveria kaip kviečio grūdas; tada iš Pragaro ugnies išeis tas, kuris sakys: Nėra kito dievo, o tik Alachas, ir turės savo širdyje tiek gerumo, kiek sveria dulkelė.

H. 37. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Savo teisiesiems tarnams paruošiau tai, ko dar nematė jokia akis ir jokia ausis dar negirdėjo, nei pajautė žmogaus širdis. Tad kartokite, jei norite17): Ir jokia siela nežino, koks džiaugsmas jiems [t.y. Rojaus gyventojams] buvo paslėptas.

H. 38. Pagal Abu Hurayrah, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Kai Alachas sutvėrė Rojų ir Pragalo ugnį, jis pasiuntė Gabrielių į Rojų sakydamas: Pažiūrėk, ką parengiau jo gyventojams. Pranašas tarė: Tad jis nuėjo ir pažiūrėjo, ką Alachas parengė jo gyventojams. Pranašas sakė: Tas jis grįžo pas Jį ir pasakė: O Šlovingasis, niekas negirdėjo apie jį, kol į ten neįėjo. Tad Jis įsakė, kad jis būtų su sunkiais išbandymais, ir tarė: Grįžk ir pažiūrėk, ką parengiau jo gyventojams. Pranašas sakė: Tada jis grįžo ir rado jį su sunkiais išbandymais18). Tada grįžo pas Jį ir tarė: O Šlovingasis, aš bijau, kad nė vienas neįžengs į jį. Jis pasakė: Eik į Pragaro ugnį ir pažiūrėk, ką parengiau jo gyventojams, ir jis pamatė, kad jis yra keliais lygiais, vienas virš kito. Tada jis grįžo pas jį ir pasakė: O Šlovingasis, nė vienas, apie jį išgirnęs, į jį neis. Tad jis įsakė, kad, jis būtų pilnas geidulių. Tada pasakė: Sugrįšk. Ir jis grįžo ir pasakė: O Šlovingasis, bijau, kad nė vienas neišvengs į jį neįžengęs.

H. 39. Pagal Abu Saida l-Khudri, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Susiginčijo Rojus ir Pragaro ugnis, ir Pragaro ugnis tarė: Manyje yra galia ir aukštybė. Rojus tarė: manyje yra silpnumas ir vargas. Alachas išsprendė jų [ginčą, taręs]: Tu esi Rojus, Mano malonė, nes per tave parodau savo malonę tiems, kam noriu. Ir tu esi Pragaro ugnis, Mano bausmė, nes per tave baudžiu tuos, kuriuos noriu; ir pavedžiau, kad kiekvienas turėtumėte, ką reikia.

H. 40. Pagal Abu Saida l-Khudri, sakiusiu, kad Alacho Pasiuntinys sakė:

Alachas tars Rojaus gyventojams: O Rojaus gyventojai! Jie pasakys: O mūsų Viešpatie, mes atsiduodame ir esame tavo malonei, ir gerumas tavo rankose. Tada Jis sakys: Ar esate patenkinti? Ir jie atsakys: Ir kaip mes galime nebūti patenkinti, o Viešpatie, kai davei mums tai, ką nesi davęs jokiam kitam Savo tvariniui? Tada jis pasakys: Ar negalėtų kas nors ne Manęs duoti jums ką nors geriau? Ir jie tars: O Viešpatie, ir kuris dalykas yra geresnis? Ir jis pasakys: Mano malonė nusileis ant jūsų ir niekada jūsų nepaliks.


Paaiškininimai

15), t.y., kuris nenori pasirodyti esąs nuolankiu

16) Panašiame Abu Dawug perteiktame chadise nurodoma, kad asmuo, į kurį kreiptasi buvo turtingas, kurio ankstesni geri darbai buvo atmesti už tai, kad skelbė, kad Alachas neatleis kito blogų darbų.

17) Žodžiai „Tad kartokite, jei norite“ yra Abu Hurayrah’o.

18) Čia panaudotas arabų kalbos žodis „maharih“, pažodžiui reiškiantis „nemėgstami dalykai“. Šiame kontekste jis nurodo religinę discipliną, kurią žmogus paprastai laiko sunkia.

40 an-Navavi chadisų
Pranašas Mahometas
Koranas. Dana Medinoje
Šiitai, sufijai ir kiti
Sufi ir Sabatėjo Sevi paralelės
Islamas: Laisva valia ir determinizmas
Šachas Karimas Aga Chanas: gyvasis imamas
Izmailitų imamatas Persijoje po Alamuto žlugimo
G. Beresnevičius. Baubas, maumas ir babaušis
E. Blavatskaja. Skaičius septyni
Mahdi: Paskutinysis šviesuolis
Jėzus Kristus musulmonams
Pranašų nenuodėmingumas
Nežinomojo pažinimas
Izmailizmo istorija
Filosofijos skiltis
Religijos sritis