icp1.jpg (19872 bytes) Galimybė naudoti energiją bet kuriuo būdu - užkuriant laužą ar pastatant branduolinę elektrinę - yra būtina civilizacijos sąlyga.

Isaac Asimov

   Jeigu atsigręšime atgal ir pažvelgsime į žmonijos vystymosi istoriją, tai pamatysime, kad visos iki šiol buvusios civilizacijos vystėsi pagal panašų ciklą: iškilimas, klestėjimo periodas ir, po tam tikro, trumpesnio ar ilgesnio laiko, civilizacijos žlugimas. Taip atsitiko su Senojo Pasaulio civilizacijomis - Egipto, Šumerų, Romos ir kitomis. Lygiai tą patį matome ir Naujajame Pasaulyje: iškyla ir žlunga senosios Meksikos ir Peru civilizacijos. Matome cikliškai besikartojantį procesą.
   Tačiau visos jos turėjo bendrą savybę: nė viena nebuvo globalinė civilizacija. Nė viena nebuvo pajungusi visos planetos resursų. Ir kiekvienos jų žlugimo priežastys buvo lokalinės.
Šiuolaikinė civilizacija yra unikalus atvejis planetos istorijoje. Pirmą kartą turime situaciją, kai globalinė civilizacija yra savo poreikiams pajungusi visos planetos resursus.
   Šia tema buvo plačiai diskutuojama šešiasdešimtaisiais metais. Tuo metu Vašingtono universitete kosmologas Fredas Hoilas perskaitė paskaitų ciklą, kuriame iškėlė mintį kad jei žmogus kaipo rūšis išnyktų, jo vietą užimtų kitos rūšys. Tačiau kažin ar būtų galimybė išsivystyti naujam aukštam intelektui. Mes baigiame išnaudoti materialinius planetos resursus. Kai bus išnaudoti energetiniai ir geologiniai resursai (anglis, nafta bei metalai) nė viena rūšis nebegalės įveikti ilgo kelio nuo primityvios būklės iki aukštos technologijos.

  Mūsų civilizacija turi tik vieną galimybę. Jeigu ši planetos civilizacija žlugs,  ji žlugs visam laikui. Tas pats atsitiktų ir bet kurioje kitoje kitoje planetoje. Tokio tipo civilizacija yra vienkartinė civilizacija.

   Natūraliai iškyla klausimas: jei tokio tipo civilizacija yra vienkartinė, tai kiek laiko ji truks? Šiuo klausimu mokslininkų nuomonės smarkiai skiriasi. Žemiau esančioje lentelėje matyti ši nuomonių įvairovė:

Haldane

1927 "39 milijonai metų"
Russel 1949 "tai negali ilgai tęstis"
Drake 1961 "1 000 000 metų"
Watson 1969 "galbūt 1 milijoną metų"
Arrester 1971 "apie 200 metų"
Meadows 1972 "apie 100 - 200 metų"
Leakey 1977 "apie 100 metų"

   Akivaizdus nuomonių skirtumas, bet ryški ir tendencija!

 
   Žmonijos istorinė perspektyva gali būti suskirstyta į tris fazes:

  • Pirmoji, arba priešindustrinė fazė, kai  ekonominis augimas yra ribojamas įrankių primytivumo. Energetiniai resursai atsistato. Šis periodas truko, kaip žinome, milijonus metų.
  • Antroji, arba industrinė fazė. Plačiai naudojami savaime neatsistatantys energetiniai resursai (nafta, dujos etc.). Energijos sunaudojimas auga kaip lavina, naudojamos aukšto lygio technologijos.
  • Trečioji, poindustrinė fazė, kai energijos naudojimas pradedamas riboti resursų išsekimo. Tai gali būti sąlyginai ilgas periodas, laikinai pristabdomas visuomenei prisitaikant prie naujų sąlygų.

   Industrinės civilizacijos vienas pagrindinių rodiklių yra energijos suvartojimas vienam žmogui. Šie duomenys yra nesunkiai pasiekiami. Suvienytų Nacijų Organizacijos duomenimis, šis rodiklis buvo pasiekęs savo didžiausią reikšmę 1973 metais, o po to pastebimas nuolatinis kritimas. Toliau pateikiami keturių šaltinių duomenys, rodantys ESG (Energijos Suvartojimas Gyventojui) mūsų šimtmečio antrai pusei.

fig1.gif (2422 bytes)

  1. Gibbons*, 1989 m., viršūnė 1973 m.
  2. Römer, 1985 m., viršūnė 1979 m.
  3. Duncan, 1993, 1996 m., viršūnė 1978 m.
  4. Wright, 1996 m., viršūnė 1978 m.

* Dr. Gibbons - prezidento Klintono mokslinis patarėjas

  Kaip matyti iš pateiktų grafikų, energijos suvartojimas vienam žemės gyventojui turi aiškią kritimo tendenciją. ESG maksimumas buvo pasiektas apie 19973 - 1979 metus. Prognozė yra tokia, kad tai bus pastovus procesas, mokslininkų tarpe diskusija vyksta tik apie tai, koks bus ESG mažėjimo greitis. Labai didelė tikimybė, kad perspektyva atrodo taip, kaip pavaizduota šiame grafike:

fig2.gif (6900 bytes)

   Šiame grafike pavaizduota keletas svarbių žmonijos vystymosi gairių:

   Priešindustrinė fazė, trunkanti šimtus tūkstančių metų, kai buvo naudojami vien tik atsinaujinantys energijos šaltiniai. Ji prasidėjo maždaug prieš 3 milijonus metų (Leakey), kai mūsų tolimi protėviai pradėjo naudoti įrankius. Prieš 1 milijoną metų (taškas B) pradedama naudoti ugnis. Prieš 8000 metų prasideda neolito revoliucija, atsiranda žemdirbystė. Ir toliau labai svarbus taškas D: 1765 m. Džeimsas Vatas sukonstruoja garo variklį.

   Prasideda industrinė fazė. Jos trukmė apibrėžiama dviem taškais E (1930 m.) ir F (2025 m.) tarp kurių  ESG siekia 40% savo maksimalaus dydžio, pasiekto apie 1978 metus. Tai trumpas ir ypatingas periodas, kai beveik visa reikalinga energija gaunama iš neatsinaujinančių energijos šaltinių. Jos metu žmogus išsilaipina Mėnulyje.

   Čia galime padaryti tokias išvadas:

  1. Industrinė civilizacija laiko tėkmėje gali būti pavaizduota kaip aštrus ESG impulsas.

  2. Industrinės civilizacijos trukmė yra apie 100 metų (!).

Taigi, pirmyn į postindustrinį akmens amžių!


Julius Ustinavičius 1998

counter.gif (547 bytes)