Juozas: Kam skambina varpai?

Juozapas surūstėjo, žengė atgal.
- Grįšiu namo, atsisėsiu už stalo ir dirbsiu. Daugiau aš nieko negaliu.

Taip jis ir padarė. Todėl neregėjo, kaip lygiai dvyliktą atsivėrė Rūmų vartai ir daugiatūkstantinė valdininkų armija, šiurkščiai pažeidusi 90-ųjų sutartį bei dešimt Dievo įsakymų, įžengė į Lietuvą.

Jis nematė, kaip Zebediejus, pamiršęs, kad pensininkams, elgetoms ir invalidams nebus pasigailėjimo, išskėtęs rankeles žengė pirmyn ir krito pirmutinis.

Centristai ir liberalai siauru pleištu perskrodė Lietuvą į dvi dalis, o visų rūšių demokratai apsiautė iš kairės ir dešinės. Konservatoriai smogė iš užnugurio.

"Ar gali, broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Kaip sako patarlė: šuo sugrįžo prie savo vėmalo, o išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne. Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė yra sutramdoma ir prijaukinama. O valdininko nepajėgs sutramdyti nieks.

Jei įbrukame žąslus arkliui į nasrus, kad mums paklustų, suvaldome ir visą jų kūną. O jeigu įbrukame artojui į rankas mandatą, ši būtybė tampa nebevaldoma, ir joks rinkėjas nebeturi jai galios. Todėl niekados neklausk, kam skambina varpai - jie skambina ir tau."
(Apreiškimas Juozapui, 96)

... jis sėdėjo rūstus, įsikibęs į šaukštą ir užsimerkęs. Prieš akis stovėjo pusė dubenėlio nebalintos kruopinės buizos, ir žmogus buvo jau apsisprendęs: pakels šaukštą, kai ims laužti duris.


Juozas. Kodėl jūs tokie bailūs?

Muitinės viršininkas vėl mokė savo pavaldinius: "Iš tiesų sakau jums: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu muitininkui pakliūti į kalėjimą. Kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi. o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi".

Atėjus vakarui jis tarė muitininkams: "Imkite po daugiau!" Ir, užsidaręs kabinete, išgėrė. Tada pasigirdo sirena, atvažiavo komisaras ir 12 policininkų. Komisaras grūmojo, o policininkai, įsiveržę į muitinę, rinko daiktinius įrodymus. Viršininkas buvo savo kabinete ir snaudė.

Muitininkai pažadino jį šaukdami: "Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame!" Atbudęs jis sudraudė policininkus ir įsakė komisarui: "Nutilk, nusiramink!" Tuoj pat komisaras nutilo, o policininkai pasidarė visai romūs. Muitinės viršininkas tarė pavaldiniams: "Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga pinigo?"

Muitininkus pagavo didelė baimė ir jie kalbėjo vienas kitam: "Kas jis toks? Kiek jis turi? Net komisaras ir policija jo klauso!"


Taip pat: Juodieji anekdotai,
Rinkinys: Juokai ir juokeliai
Iš atsargos seržanto memuarų
1997 sausio-vasario anekdotai.

Padangų pardavėjas, Apibendrintoji klaidų teorija,
Programuotojo evoliucija: "Labas, pasauli!",
Kur dingsta pašalinti simboliai?,
Truputį tinkliškos muzikos?,
Nesąmonienos