Proto žaidimas

Kalbėdamas žmonijai aš esu labai sunerimęs dėl "Deep Blue" - jei skaitėte laikraščius, be abejo žinote, kad "Deep Blue" yra 1972-aisiais sukurtas filmas apie moterį su nepaprastais savybėmis, kuriomis ....

Oi, suklydau! Norėjau pasakyti, kad "Deep Blue" yra IBM firmoje sukurtas šachmatų kompiuteris, neseniai primušęs sunkiasvorį pasaulio čempioną Garį Kasparovą. Svarbiausia, kad jis ne pralošė, o KAIP pralošė - "jis padarė lemtingą klaidą, o kaip jos išvengti - žinojo visi... Kasparovui nebuvo kur pasislėti." (Robertas Byrnas). Ar galite tuo patikėti? Gari, tu gumbagalvi!

Tai pirmas kartas, kai kompiuteris nugali pasaulio čempioną ir tuo įskaudina žmoniją - ypač kai po to "Deep Blue" patraukė į Disnėjaus pasaulį, praleido naktį Manheteno naktiniame klube per sekundę išmaukęs 400 mln. taurių šampano, glamonėjo kasos aparatus, garsiai šaukė apie savo pergalę ir nepagarbiai atsiliepinėjo apie aplinkinius.

Tad ar "Deep Blue" pergalė reiškia, kad kompiuterių protas jau prilygsta žmogiškajam? Ir ką, iš tikro, reiškia "žmogaus protas"? Ar galima sakyti, kad, pvz., pypsintis parduotuvės aparatas prilygsta žmogui? Žinoma, NE! Juk jis moka sudėti skaičius, o daugelis žmogiškųjų būtybių jau pamiršo apie šią galimybę. Be to niekad neišvysite, kad kasos aparatas pirktų, valgytų, kasytųsi spjaudytų ar žvilgčiotų į merginų kojas...

Tad daugelyje sričių kompiuteriai pranešesni už žmogų. Bet juk viltis miršta paskutinė - vis dar yra sritis, kurioje kompiuteriai negali varžytis su mumis. Tau jumoras - jumoro jausmas ir anekdotų kūrimas.

O taip! Kompiuterių pramonė jau bandė įsiveržti į šią srittį. 1987-aisiais IBM sukūrė grupę iš savo kiečiausių specialistų, davė jiems 10 metų ir daug pinigų, kad sukurtų juokus krečiantį kompiuterį, kurio darbinis pavadinimas buvo "Didysis Cha". Tačiau šis uždavinys buvo per sunkus, nes kompiuteris, skirtingai nuo J.Erlicko ar R.Vilkaičio neturėjo jumoro jausmo. Tačiau 1993-iųjų spalio 8 d. "Didysis Cha" atsikrenkštė ir pasikalbėdamas su programuotoju sukūrė pirmą juoką. Jis išliko analuose:

Didysis Cha: Tuk tuk...
Programuotojas karšligiškai daužydamas klavišus: Kas ten?!
D.Cha: Marselis Prustas!
P.: Marselis Prustas?! Kas tai yra?
D.Cha: Marselis Prustas, prancūzų rašytojas, sukūręs romaną "Sodoma ir Gomora"...
P.: Oi!.... D.Cha: Ar ne puiku?

Ne kažin kas, bet tai buvo jau pradžia. Programuotojai įniko studijuoti "Didžiųjų lenktynių" epizodus, Č.Čaplino judesius ir net pritaisė dirbtinę ranką, kad galėtų liesti ir tirti daiktus. Ir staiga, po gerų 2 metų, kompiuteris staiga atgijo antrą kartą ir netikėtai paklausė:

D.Cha: Koks skirtumas tarp Madonos ir traktoriaus?
P.: Pasiduodu! ir koks gi tas skirtumas?
D.Cha: Marselis Prustas, prancūzų rašytojas, sukūręs romaną "Sodoma ir Gomora"...

Tai parodo, kad kompiuterių dar laukia ilgas kelias, kol jie galės pakeisti jumoristus. Taip, aš girdėjau, kad kai kurie jų jau aptingo ir kūrybą pakeičia kompiuterių sugeneruotu tekstu. Galiu užtikrinti, tai tikras melas. Rašydamas aš nenaudoju jokios technikos, o tik skutimosi mašinėlę...


Linksmi nutikimai mokslininkams
Paskaitykite 97 m. vasario mėn. rinkinį.
Taip pat 97 m. balandžio mėn. rinkinį.
Liūdna pasaka apie Unix,
o taip pat C kalbos Bibliją,
Ką platina mašalai? bei
Kas geresnio pas Laimėnus? (3 dalis)