(darbinis pavadinimas)Būdas žemaičių ir Lietuvos
(1997.09.15)
(1997.09.01)
Pradžia
(1997.09.01)
Kadangi jo pavardė buvo Būdas, tai visas Universitetas vadino jį Šūdu. Ar gali kas paprastesnio, nei pakeisti vieną raidę? Juk kartais ir kitų dėstytojų pavardės pakisdavo, - ką bekalbėt apie pravardes? Kiekviena studentų karta išknisdavo kokią nors juokingą, tačiau ankstesnių kursų studentų nepastebėta, juokingą dėstytojo savybę, ir taip atsirasdavo Seksas (nes mėgstamas išsireiškimas buvo "iš to seks", Dekas (dekanas) ar Zosė (papinga senmergė). Tik vieno Būdo pravardė nekito metų metais.
(1997.09.15)
Net ir miestiečiai, turintys vaikų ir juos verčiančių stropiai mokytis,
kalbėdavo apie profesorių Šūdą. jei koks gudragalvis būtų pabandęs jį
kitaip perkrikštyti, jam nieks nebūtų pritaręs vien dėl to, kad ši pravardė
senąjį profesorių tebeveikė taip pat stipriai, kaip ir prieš trisdešimt metų.
Jam iškart pradėdavo virpėti dešinysis petys, jei praeinant fakultetą kas
nors "netyčia" šūktelėdavo:
- Oi, ar tik nepasmirdo šūdu?