Įkvėpimas gyvenimui

   
  • Mes tampame panašūs į tai, ką mylime.
  • Žmonėms nesiseka todėl, kad jie nesimeldžia. Jie patys bando atlikti tai, ko nė vienas be Dievo negali.
  • Dažnai stipriausias dalykas pasaulyje atrodo silpniausias, pavyzdžiui: švelnumas yra stipresnis už žiaurumą, kantrybė stipresnė už nekantrumą, gailestingumas stipresnis už kerštą ir meilė stipresnė už neapykantą.
  • Vienintelis dalykas, dėl kurio verta gyventi pasaulyje, yra sužinoti Dievo valią ir ją vykdyti.
  • Sunkumai, o ne lengvas gyvenimas, padeda atsiskleisti žmogaus geriausiems bruožams.
  • Tu gali tiek daug laiko praleisti krimsdamasis dėl praeities, kurios neįmanoma pakeisti, nerimaudamas dėl ateities ir galbūt niekada neįvyksiančių dalykų, jog prarandi džiaugsmą ir dabarties pilnatvę.
  • Kaip žmonės leidžia savo pinigus, labai daug kalba, kuo jie iš tiesų tiki.
  • Gyvenimas atneša pakankamai sunkumų, kurių nereikia skolintis iš ateities. Gyvenk po vieną dieną atskirai su tvirtu įsitikinimu, kad Dievas išves tave iš visų rytdienos vargų taip užtikrintai, kaip Jis pernešė tave per visus praeities sunkumus.
  • Jei tu nuolatos lygini save su kitais, gali tapti arba nelaimingas, arba pagyrūniškai išdidus, nes visuomet bus žmonių arba talentingesnių, arba mažiau talentingų nei tu. Atmink, kad tavo vidutiniškos dovanos gali daugiau turėti įtakos kai kurių darbų sėkmei nei kitų nepaprasti talentai. Tikėk verte to, ką gali atlikti, ir būk patenkintas darydamas geriausia, ką gali.

Pagal “Inspiration for Life” parinko Ramunė Jasiulytė

Dienoraštis

2099 m. liepos 15 d., trečiadienis
Viskam savo laikas!

- Labas, - nusišypsojo demiurgas Pranašui. – Kokiais reikalais? Ar šiaip paplepėti?
- Su reikalu, - niūriai atsiliepė Pranašas. – Mane tauta atsiuntė.
- Tai rimta, - linktelėjo demiurgas. – Paprastai vengiate mane trukdyti be rimto reikalo. Matyt, šįkart kažkas rimtai prikepė.
- Prikepė, - labai tinkamas žodis, - patvirtino Pranašas. – Žinai kokia temperatūra? Kiaušinių nereikia net smėliu apiberti, išverda dar vištoje! Miesto valdžia specialiu įsaku leido maudytis fontanu, tik tokių durnių nėra, - ten gi verdantis vanduo. Bronziniai paminklai lydosi! Kiek gi galima iš mūsų tyčiotis?!

Demiurgas skėstelėjo rankomis:
- Na, dar savaitės dvi, aš manau. Mažių mažiausia.
- Juokiesi? Mes tiek neištversim!
- Nieko tokio, - nuramino demiurgas. – Ištversite. Jūs gyvybingi.
- Na ir už ką mums taip? – suspirgo Pranašas. – Negi mes kažkuo nusikaltom? Argi gausiai neaukojome, karštai nesimeldėme?
- Meldėtės, nieko nepasakysi.
- Tad kodėl neatsiliepei į mūsų maldas? Juk visa tauta prašė, kad duotum lietučio! Nuimk karštį! Juk vien aš šią savaitę dešimt kartų kūriau aukurą ir nuolankiai prašiau vėsos – viskas veltui! Nei žodelio atgal, nei ženklo, o karštis tik didėja! Kodėl mus pametei,kodėl neįsiklausai į maldas?
- Na, girdžiu jus, girdžiu, - susiraukė demiurgas. - Matote, jis manęs prašė nuolankiai... Daug čia tokių, prašytojų! Žinai, kiek užklausų gaunu per dieną? Virš trijų milijardų! Palauk truputį, ateis ir tavo eilė. Viskam savas laikas. Pats matai, kiek man darbo – demiurgas mostelėjo ranka link savo ypatingo, tarsi futbolo aikštė, darbo stalo, užversto laiškais, kreipimais, ir užsakymų blankais – kelių metrų aukščio.
- Kas tai? Visos mūsų maldos per šiandieną? – nustebo Pranašas.
- Na ką tu! – nusijuokė demiurgas, - Tai dar nuo žiemos susikaupę, kai visi choru šaukėte, kad pakelčiau temperatūrą Bent 20o. Štai, iki šiol kuopiu, paskutiniai liko. Na nieko, per pora savaitėlių tikiuos su pagrindiniais pabaigti, o įsiskolinimas už pavasarį visai nedidelis, iškuopsiu per mėnesį-kitą. O tada jau ir prie vasaros prašymų dėl lietaus ir vėsos prieisiu – kaip kartas bus jums dovanėlė Naujiems metams. Ei, tu ką, nesidžiaugi?

Tylos kalba
Monoteizmas
Kur gieda angelai...
Užgavėnės Lietuvoje
Tamsioji ir saulėtoji abejonės pusė
Apie Susaną ir Juozapą, skelbiant ištikimybę
Astrologijos spindesys ir skurdas
Į komunizmą – atsisakant Dievo
Apsinuoginę kvakeriai
Kalėdos
Mitologijos puslapis
Biblijos skiltis
Vartiklis